Vaistininkė, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, aštuonioliktus metus šeimininkaujanti ekologiškame vaistažolių ūkyje, daugeliui pažįstama kaip žolelių arbatos gamintoja. Ant Virvytės kranto įsikūrios Jadvygos sodybos valdas dažnai aplanko įvairių ligų ir negandų prispirti žmonės. Užklydusius svečius provizorė nuramina, pavaišina kvapnia arbata, o išlydėdama įduoda žolelių mišinį, palengvinantį gyvenimo kančias.
Kelintus metus gyvuoja jūsų ūkis?
Ekologinį vaistažolių ūkį įkūriau 1990-ųjų rudenį, kadaise jame tvarkėsi mano tėvas. Tuo metu, kai grįžau iš Kauno, dar niekas netikėjo, jog žemė kažko verta. Auginau karves, kiaules ir palengva linkau prie vaistinių augalų. Atrodė, tarsi augalėliai prašyte prašėsi, kad panaudočiau juos pagal paskirtį. Pagal išsilavinimą esu vaistininkė. Visada turėjau vaistinių augalų kolekciją, kurią nuolat pildžiau. Nieko keista, kad ilgainiui išgirdau augalų balsą (šypsosi).
Tikriausiai keistai jautėtės po ilgo laiko vėl žvelgdama į vaikystėje išbraidžiotus miškus...
Kurį laiką Kamanų rezervate dirbau botanike, todėl grįždama parsivežiau daug augalų. O tėviškėje jau žvalgiausi visai kitaip nei vaikystėje: domėjausi, kas aplink auga, ko turtinga aplinka. Dabar dvylikos hektarų plote ūkininkauju, auginu ir renku vaistažoles.
Kokios vaistažolės auga jūsų ūkyje?
Medetkos, salierai, sukatžolės, ežiuolės, varnalėšos, šalavijai, čiobreliai, avižos, našlaitės, melisos, pipirmėtės ir daugelis kitų.
Iš jų ir gimsta vaistingosios arbatos?
Esu sukūrusi 53 arbatžolių mišinius. Kiekvienas jų pasižymi vis kitokiu poveikiu: nuo kosulio, nuo peršalimo, nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, diabetikams, nuo inkstų ir kepenų ligų, moteriškiems negalavimams gydyti... Tačiau yra ir kasdienai tinkamų, organizmą stiprinančių žolelių arbatų.
Kaip užsikrėtėte ekologiško ūkio idėja?
Pamaniau, jog nesmagu apie tai vien kalbėti, todėl nusprendžiau pabandyti įgyvendinti. Dėkoju likimui, kad sutikau žmonių, kurie tam pritarė ir neužkirto kelio. Sovietiniais metais visa tai nebūtų pavykę, tačiau tam, kas turi idėją, tinkama niša vėliau ar anksčiau atsiranda.
Kiek žmonių dirba jūsų ūkyje?
Viena jau seniai nesusitvarkau. Šiuo metu ūkyje dirba dvidešimt etatinių darbuotojų, kasmet priimu ir sezoninių pagalbininkų. Kiekvienas jų atsakingas vis už kitą sritį. Iš pradžių vaistingąsias žoleles rinkdavau pati - prisiliesdavau prie kiekvieno augalo, prie kiekvieno mišinio. Dabar man tenka administracinis darbas, o žoleles renka kiti.
Tikriausiai dar prisimenate, kaip į ekologinio ūkio pradžią reagavo jūsų kaimynai?
Jie tik kraipė galvomis. Matyt, svarstė, kad keistoka moteris ta Jadvyga (juokiasi). Tik artimi žmonės žinojo ir nesistebėjo tuo, ką dariau.
Jūsų vyras taip pat tam neprieštaravo?
Seniai esu su juo išsiskyrusi. Pati viena užauginau dukras, tiesa, padėjo vyro tėvai. Žinau, ką reiškia auginti vaikus, kai gauni mažą atlyginimą... Nors vertėmės sunkai, abi dukros baigė aukštuosius mokslus, yra savarankiškos, gali pačios savo gyvenimus tvarkyti.
Žolininkei būtina pažinoti daugybę augalų. Tikriausiai nuolat skaitote?
Didžiausias mano skaitymas knygyne. Įsigijusi reikiamų knygų, žinau, kad viską rasiu vos tik jas atsivertusi. Be galo svarbu kiekvieną augalą pavadinti tikruoju vardu (varto dekoratyvinių augalų žodyną), kitaip nesusikalbėtume. Prie nusipirktų veikalų ilgam neprisėdu, vis viliuosi, kad vėliau tam atsiras laiko.
Nemažai sugaištate važinėdama į Vilnių skaityti paskaitų.
Mokau moteris sveikos gyvensenos ir pažinti vaistinius augalus. Skatinu prisiminti močiučių žinias, gamintis arbatas iš žemuogių ar gervuogių lapų, liepžiedžių. Kiekvienuose namuose turėtų būti bent dvidešimt pavadinimų augalų, kad sutrikus skrandžio veiklai ar peršalus nereikėtų griebtis vaistų.
Kokios žaliavos jūsų ūkyje nuimamos šiuo metu?
Visus metus kažką renkame: žiemą - pušų, drebulių pumpurus, jau esame surinkę pirmąjį plaučių derlių, kiaulpienių lapus ir šaknis. Dabar prasidėjo vaistingųjų žolelių bumas. Skubame rinkti rasakilas ir gudobelių žiedus. Jei per savaitę nespėsime, žiedynai nubyrės. Taigi per labai trumpą laiką stengiamės jų pririnkti kuo daugiau.
Priminkite, nuo kokių ligų gelbsti gudobelės.
Tai - vaistas širdžiai, taip pat jomis gydoma sklerozė.
Kokių vaistažolių arbatą rekomenduotumėte žmonėms, praleidžiantiems daug laiko prie kompiuterio?
Regėjimą stiprina akišvietės, o dirbantiesiems kompiuteriu reikėtų pagerti asiūklių arbatos. Tik ką nužydėjusių kaštonų žiedai stiprina kraujagyslių sieneles, jie ypač tinka po infarkto ar insulto. Siekiantiesiems visaverčio gyvenimo patariu nepamiršti ir jūros dumblių, taip pat rinktis kuo įvairesnį augalinį maistą.
Ar yra augalų, ilginančių gyvenimo trukmę?
Jei norite ilgai gyventi, stenkitės būti geros nuotaikos, daugiau padėkite kitiems ir mažiau iš jų tikėkitės patys, mažiau pykite ir vartokite daugiau augalų. Iš kartos į kartą ilgaamžiškumo žole vadintas šalavijas. Mūsų senoliai gerdavo jo lapelių arbatą. Norėdami ilgai gyventi, pagal savo sveikatą pasirinkite vaistines žoleles ir mėgaukitės jų arbata.
O ką patariate tiems, kure serga onkologinėmis ligomis?
Kreipiasi žmonės į mane ir dėl tokių bėdų. Iš pradžių apie pagalbą jiems galvojau su baime: negaliu pasakyti, kad išgydau vėžį. Aš tik mėginu pritaikyti savo žinias, bet tvirtai manau, jog yra augalų, galinčių palengvinti ir atitolinti tą ligą.
Provizorius Juozas Aleksandravičius vėžį gydydavo miškine sidabražole paskyręs dietą. Jei kas tuo rimtai domisi, daugiau informacijos galėtų rasti jo vaistinėje įkurtame muziejuje. Jis išgydydavo vėžį, kodėl ta patirtimi nepasinaudojus šiandien ir nepagelbėjus onkologiniams ligoniams?
Dažniausiai augalinių vaistų pradedama ieškoti, kai nebegelbsti cheminiai?
Cheminių vaistų nualintas organizmas, gavęs tinkamų vaistažolių, pradeda gyti. Mūsų organizmas taip jau sukurtas. Tereikia jam padėti gyti - atsisukti į augalus. Juk kartais net beviltiškos stadijos vėžys pagydomas. Niekas negali pasakyti, nuo ko tai priklauso. Bet žmonės ieško pagalbos, atsigręžia į gamtą, atvažiuoja vaistažolių. Šiais laikais jaučiama didelė įtampa, nuovargis... Jokia paslaptis, kad patiriamos emocijos veikia ir endokrininę organizmo sistemą, virškinimą, mąstymą, dar tam tikrą riziką paveldėjame iš savo protėvių.
Kokias arbatas pasiūlytumėte gerti moterims?
Moterims ypač tinkami pavasariniai žalumynai: garšvos, kiaulpienės, dilgėlių lapai. Turime ir specialiai moterims sukurtą arbatą, padedančią palaikyti hormonų pusiausvyrą.
Tikriausiai sulaukiate ir nemažai skeptikų?
Anksčiau jų buvo kur kas daugiau. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniu mastu šiuo metu grįžtama prie gamtos ir natūralių produktų. Jauni žmonės nebėra tokie sustabarėję kaip vyresni.
Į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis vaistažolių arbatas?
Jei vaistingųjų augalų pavartosite daugiau nei reikia, galite jais apsinuodyti. Taip pat prieš renkantis arbatą reikia pagalvoti apie savo skrandį - ar jo nesudirginsite?
Ar brangi ekologiška arbata?
Dešimt gramų kainuoja devynis litus, tai nėra labai mažai. Išaugus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), žmonės arbatos nuperka kur kas mažiau. Kai kuriose Lietuvos gyvenimo srityse per daug manipuliuojama krizės baubu: žmonėms grasinama išmesti iš darbo, sumažinti algas, etatus... Taip nesąžininga.
Matyt, augalai jūsų namuose ant palangių želia ištisus metus?
Anksčiau neturėjau tinkamų palangių jiems auginti, o dabar jau visus metus galėsiu mėgautis žaliais krapų, bazilikų ir mairūnų lapeliais. Kuo daugiau žalumos įsileisime į savo namus ir gyvenimą, tuo sveikesni ir laimingesni būsime.
Panašu, kad džiaugiatės įgyvendinusi seną savo svajonę. Ar galėtumėte pasakyti, kad dabar yra geriausias laikas jūsų gyvenime?
Pati stebiuosi, taip pat ir bijau džiaugtis, kad viskas taip susiklostė. Gal gerą laiką pasirinkau, o gal didelis noras padėjo? Mielai perleisčiau kam nors kitam buhalterinius reikalus ir vėl skinčiau augalų žiedus. Turiu daugybę minčių, naujų receptų... Kiek visko dar galima padaryti, reikia tik prisiruošti (šypsosi).
