Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Vaistininkas Vytis Kondreckas: „Turėtume gyventi sąmoningiau“

„Sveikai gyventi – ne tik valgyti ekologišką maistą ir naudoti natūralias kosmetikos priemones.
Foto naujienai: Vaistininkas Vytis Kondreckas: „Turėtume gyventi sąmoningiau“
Vytis su dukra. Mariaus Žičiaus nuotrauka / zmones24.lt
„Sveikai gyventi – ne tik valgyti ekologišką maistą ir naudoti natūralias kosmetikos priemones. Sveikai gyventi – tai gyventi harmoningai“, – tikina vaistininkas Vytis Kondreckas, pirmasis prieš kelerius metus į Lietuvą atvežęs ekologišką kosmetiką.

Apie kosmetiką daug išmanantį stipriosios lyties atstovą sutiksi ne kasdien...

Kosmetika ėmiau domėtis neatsitiktinai. Pirmiausiai prieš šešerius metus rimtai susidomėjau homeopatija ir antroposofine medicina, kuri į žmogų žvelgia kaip į nedalomą kūno, sielos ir dvasios vienovę. Taip į mano rankas pateko informacija ir apie ekologiškas, jokiais cheminiais priedais neužterštas natūralias kosmetikos priemones.

Pastaruoju metu mūsų šalyje ekologija tapo ypač madinga tema...

Kitose užsienio šalyse rūpintis ekologija buvo populiaru jau nuo hipių laikų. Pas mus, deja, tik dabar. Tačiau gyventi ekologiškai – tai pasirinkti tam tikrą gyvenimo būdą, o ne sekti mada.

Naudojate tik ekologiškas kosmetikos priemones?


Kai pripranti prie natūralių kūno ir higienos priemonių, kitaip jau nebegali. Juk renkantis kosmetiką svarbu ne tik tai, kad ji drėkintų, maitintų, bet dar svarbiau, kad nekenktų, būtų saugi. Žmogaus odai sudėtimi artimiausios yra tos kosmetikos priemonės, kurių pagrindas – augaliniai aliejai. Jie padeda susidaryti natūraliai apsauginei plėvelei, kuri ne tik saugo odą, bet ir palaiko kūno šilumą.
Į sintetines kosmetikos priemones dedamas vazelino aliejus (bekvapis, bespalvis iš naftos gaunamas produktas) odą padengia negyva plėvele, kuri slopina natūralias jos funkcijas, todėl gali sukelti lėtinį odos mikrouždegimą, o šis vėliau gali paskatinti sąnarių ligas. Į natūralias kosmetikos priemones dedama ne vazelino aliejaus (parafinum liquidum), o augalinių aliejų.

Bet milijonai moterų ir vyrų visame pasaulyje naudoja ne tik natūralias kosmetikos priemones ir neturi jokių nusiskundimų...


Pradėjus naudoti priemones, kuriose yra sintetinių priedų, šalutinio arba neigiamo poveikio iš karto galime ir nejusti, bet laikui bėgant pasekmių vis tiek lieka. Štai Švedijos Karolinska instituto mokslininkai ištyrė, kaip mineraliniai aliejai veikia visą organizmą. Tyrime dalyvavo automechanikai, kurių rankos nuolat būna tepaluotos, o tepaluose kaip ir kremuose yra mineralinių aliejų. Įrodyta, kad po dešimties ar daugiau metų (priklauso nuo žmogaus organizmo stiprumo) išsivysto sąnarių ligos.

O kuo skiriasi natūrali, organinė ir fitokosmetika?

Natūralioje ir organinėje kosmetikoje negali būti mineralinių aliejų ir sintetinių medžiagų, o štai fitokosmetikoje tokių medžiagų įmanoma aptikti. Beje, natūraliu produktu gamintojai gali pavadinti ką nori, bet iš tiesų natūrali kosmetika pirmiausiai privalo turėti sertifikatą, liudijantį, kad gamyba yra kontroliuojama ir naudojamos tik natūralios medžiagos.
Pagal autoritetingos Europoje sertifikavimo institucijos BDIH reikalavimus, natūralioje priemonėje turi būti ne mažiau kaip 90 proc. natūralios kilmės žaliavų. Visai neseniai, susivienijus keliems garsiems natūralios kosmetikos gamintojams, buvo sukurta nauja sertifikavimo institucija NATRUE, kuri sertifikuoja ir į Lietuvą įvežamus „Weleda“ prekinio ženklo gaminius. Pagal šios institucijos standartus, natūraliose kosmetikos priemonėse turi būti net 98 proc. ekologiškų ar biodinaminių žaliavų – tai aukščiausios kokybės standartas Europoje.

Pastaruoju metu imama vis daugiau kalbėti apie biodinaminius produktus. Kuo jie skiriasi nuo ekologiškų?


Biodinaminių maisto produktų žaliava yra išauginta pagal biodinaminės žemdirbystės reikalavimus. Ši žemdirbystė geresnės kokybės net už ekologinę. Biodinaminių produktų išskirtinumą rodo ir moksliniai tyrimai, atliekami biodinaminių tyrimų institutuose įvairiose pasaulio šalyse. Biodinaminiams ūkiams keliami ypač griežti reikalavimai. Tokiame lauke vyrauja biologinė pusiausvyra, mažiau įvairių kenkėjų. Šiuose ūkiuose nenaudojama jokių trąšų, išskyrus kompostą. Biodinaminiame ūkyje nepamatysi vien tvarkingai lysvėmis augančių monokultūrų, pavyzdžiui, bulvių. Tarp grūdinių augalų gali augti ir gėlės. Lauke, kaip ir pačioje gamtoje, vyrauja harmonija. Todėl esu įsitikinęs, kad biodinaminiai produktai patys sveikiausi.

Teigiate, kad nenatūralūs produktai, kosmetika ypač kenkia vaikams. Kodėl?


Manau, kad vaikams iki septynerių metų amžiaus yra tiesiog būtina naudoti natūralias priemones. Pagal antroposofinę mediciną, aromatas labai stipriai veikia ne tik žmogaus kūną, bet ir jo jausmus. Sintetiniai kvapai – stiprūs, dažnai pernelyg intensyvūs. Jie tik skurdina jausmus, sunaikina gebėjimą jausti, skatina alergiją. Tokią kosmetiką naudojantis vaikas užaugęs gali susidurti su įvairiais sunkumais, pavyzdžiui, reikšdamas savo jausmus kitam žmogui.

Ką atsakytumėte skeptikams, tvirtinantiems, kad natūrali kosmetika nepakankamai efektyvi?

Šiais laikais žmonės labai skuba gyventi ir norėdami greito efekto griebiasi plačiai išreklamuotų „greito poveikio“ kosmetikos priemonių, bet vėliau už tai brangiai sumoka. Pavyzdžiui, panaudojus veido odos paraudimus mažinantį sintetinį kremą, kuriame yra sutraukiamųjų medžiagų (panašiai kaip ir lašuose į nosį), veido raudonis kuriam laikui dingsta, tačiau sutrinka kraujotaka ir po kurio laiko problema tampa dar opesnė. Stebuklų juk nebūna – už viską reikia mokėti.
O natūrali kosmetika yra labai švelni ir ją naudojant rezultatai pastebimi tik po kurio laiko. Gyvybinis žmogaus kūnas, veikiamas kosmetikos priemonių, paprastai pasikeičia ne per dieną, o maždaug per mėnesį (28 dienas), todėl turėtų praeiti laiko. Kosmetika lygiai taip pat kaip ir vaistai – viena tabletė ligos neišgydys. Juk susergame taip pat ne per vieną dieną – iki tol, kol pajuntame pirmuosius ligos simptomus, būna ištisa grandinė procesų. Su liga turime kovoti pamažu nesitikėdami, kad užteks išgerti stebuklingąją tabletę.

Pats esate vaistininkas. Kokių vaistų griebiatės susirgęs ir kokiais gydote savo vaikus?


Aš jau kelerius metus visiškai nesirgau. Labai norėčiau susirgti kokia nors peršalimo liga, bet nepavyksta (juokiasi). Mano vaikai taip pat dažnai neserga. Tik kartą, du per metus. Žinoma, antibiotikų stengiamės vengti. Susirgusius vaikus gydome antroposofiniais, homeopatiniais vaistais.

Valgote tikriausiai irgi ne bet ką?


Stengiuosi valgyti kuo daugiau ekologiškų produktų, bet nesu fanatikas – lankausi ir didžiuosiuose prekybos centruose. Ekologiškų bananų ekologiniame turguje juk nenusipirksi (juokiasi). O lietuviškų vaisių ir daržovių galima užsiauginti ir pačiam.

Galite vadinti save sveikuoliu?


Deja, ne! Kai kuriose gyvenimo srityse reikėtų daugiau pasistengti (šypsosi). Pavyzdžiui, turėčiau daug mažiau valgyti ir, jei patiriu stresą, riboti saldumynus. Be to, esu įsitikinęs, kad sveikai gyventi nereiškia vien tik valgyti neužterštą maistą ir naudoti neužterštas kosmetikos priemones.
Sveikai gyventi – tai harmoningai gyventi. Turėtume savo laiką paskirstyti taip, kad po lygiai jo galėtume skirti darbui, šeimai, miegui ir laisvalaikiui. Nors daugelis suvokiame, kad turėtume gyventi sąmoningai, ne visada taip elgiamės. Dažnai negalvojame, ką ir kodėl darome. Jei susimąstytume, kiek laiko per dieną būname iš tiesų sąmoningi, patys nustebtume – daugelį dalykų atliekame automatiškai. Jei vakare bandytume dienos įvykius atsiminti atgaline tvarka, būtų sunku – prisimintume tik tas akimirkas, kai iš tiesų buvome savimi. Tikiu, kad net gyvendami tokiu metu, kai viskas vyksta beprotiškai greitai, kiekvienas galime išlaikyti individualų savo gyvenimo ritmą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos