Vardas, pavardė: Vidas Mačiulis.
Gimimo data, vieta: 1946 01 18, Kauno rajonas, Raudondvario valsčius. 62 m.
Šeiminė padėtis: vedęs, žmona - žurnalistė Teklė, turi dukrą Vilmą.
Karjeros pasiekimai: 40 metų dirba televizijoje, pirmasis Lietuvos televizijos istorijoje sukūrė laidą apie krepšinį, išrinktas „Metų žurnalistu".
Vidas Mačiulis, legendinis sporto žurnalistas, visą gyvenimą atidavė darbui. Nors vyras jau galėtų išeiti į užtarnautą poilsį, tačiau jis vis dar jaučiasi reikalingas Lietuvai.
Mano vaikystė buvo sunki
Vidas užaugo valstiečių šeimoje kartu su broliu ir seserimi. „Sunki buvo mano vaikystė. Kaimo vaikas, jauniausias šeimoje, tėvų atlyginimai buvo maži, sunkiai vertėmės. Aš jau nuo šeštos klasės dirbdavau su suaugusiais vyrais, ardavau žemę, pjaudavau žolę, šerdavau veršius, kad užsidirbčiau batams. Už pirmąjį atlyginimą nusipirkau laikrodį „Pobeda", kelnes, marškinius ir gitarą, o pirmąjį kostiumą už sutaupytus pinigus nusipirkau tik būdamas vienuoliktoje klasėje", - prisimena žurnalistas.
Vido mama buvo baigusi keturias klases, tėtis - tik dvi, tačiau jie buvo labai apsiskaitę, raštingi ūkininkai. „Visame kaime mes, trys Mačiulių šeimos vaikai, buvome baigę aukštuosius mokslus - tėveliai skatino mokytis, padėdavo, kiek galėdavo", - sako Vidas.
Nuo pat mažens būsimas žurnalistas domėjosi kultūriniu gyvenimu: į kambarį atsinešęs seną patefoną, jis sukviesdavo šeimyną ir jiems transliuodavo sveikinimų koncertus. Kad savo gyvenimo kelią sies būtent su žurnalistika, jis nusprendė besimokydamas devintoje klasėje. „Statėme pjesę, aš gavau žurnalisto vaidmenį. Suvaidinti pavyko puikiai. Klasės draugai pradėjo rašyti į rajoninį laikraštį, netrukus ir aš prie jų prisijungiau. Tais pačiais metais man kilo mintis, kad mokykloje turi būti mokyklas radijas, ėmiau ir įkūriau - per pertraukas transliuodavau žinias iš mokinių gyvenimo. Buvau be galo aktyvus vaikas", - prisimena Vidas.
Baigęs vienuolika klasių, Vidas Mačiulis laikraštyje perskaitė, kad skelbiamas vyrų diktorių konkursas. Nuvykęs į pokalbį, iš nuostabos net išsižiojo - norinčiųjų dirbti Kauno radijuje buvo beveik 200 jaunuolių, pilnas kiemas. „Patekau į finalą, tačiau iš vieno komisijos nario gavau dar įdomesnį pasiūlymą - prisijungti prie radijo žurnalo komandos. Tą pačią dieną parengiau pirmąjį reportažą. Netrukus mane pakvietė dirbti rajoninio laikraščio redakcija, tuo pačiu metu dirbau kaimo bibliotekos vedėju, organizuodavau muzikos vakarus", - pasakoja sporto žurnalistikos veteranas.
Išmetė iš televizijos
Į Lietuvos televiziją Vidas buvo pakviestas dirbti 1968 metais. Ten gimė daug aktyvaus ir perspektyvaus jaunuolio autorinių laidų. Geriausiai Vidas visiems iki šių dienų pažįstamas kaip „Krepšinio pasaulyje" vedėjas. Fenomenas - taip vadinama autorinė Vido laida, kurią puikiai žino net krepšiniu nesidomintys tautiečiai. „Per tiek metų tapau visų galų meistras: ir filmuoti išmokau, ir medžiagą sumontuoti, ir pats muziką parinkdavau", - didžiuojasi vyras.
Vidas puikiai prisimena istorinius Sausio 13-osios įvykius. Nors aplink važinėjo tankai, jis atliko savo pareigą - vedė televizijos laidą 10 valandų be jokio poilsio. „Atsimenu, išeinu į gatvę, o didžiulė minia man šaukia: „Ačiū, ačiū!" Susigraudinau, pravirkau", - sako žurnalistas.
Lietuvos televizijoje Vidas praleido 35 metus 5 mėnesius ir 5 dienas. Visada galvojęs, kad labai sunku bus palikti darbovietę, kurioje gimė populiariausios laidos, vieną dieną jis susikrovė daiktus ir uždarė duris. „Niekada nenešioju akmens užantyje, tačiau iki šių dienų prisimenu, kai pas mane atvažiavo televizijos direktorė Rita Miliūtė ir pasakė: „Tu nei mūsų televizijai, nei Lietuvai nesi reikalingas."
Po tokio pažeminimo Vidas susirgo: staiga jam ėmė kristi svoris, numetė šešiolika kilogramų, atsigulė į ligoninę, jam buvo nustatytas hepatitas C. Po ištisus metus jį kankinusios ligos, vyras atsistojo ant kojų ir netrukus pradėjo dirbti su regioninėmis Lietuvos televizijomis.
Arvydo Sabonio piršlys
Vidas Mačiulis pažįstamas kaip vienas geriausių visų legendinių krepšininkų draugas. Jis dirbo krepšinio komandos „Žalgiris" atstovu spaudai, su krepšininkais išmaišė visą Europą. „Savo akimis mačiau, kaip Lietuvos krepšininkai 1995 metais Europos čempionate laimėjo sidabro medalį, kaip prieš dešimt metų parsivežė Europos čempionų taurę", - prisiminimais dalijasi Vidas.
Vyras pripažįsta, kad bičiuliautis su krepšininkais buvo be galo sunku, nes jis visą gyvenimą nei rūkė, nei gėrė. „Tarkime, skrendame po pergalės į Lietuvą, aš labai noriu į tualetą, o eiti negaliu, nes lėktuvo gale susėdusi kompanija vaišinasi. Kol neišgeriu truputį tauriojo gėrimo, manęs nepraleidžia. Galėčiau parašyti romaną apie anų laikų krepšininkų išdaigas. Šių laikų krepšininkai yra angelai, palyginti su tuo, kas vykdavo mano jaunystės laikais. Vieną kartą buvo dingę Arvydas Sabonis su Rimu Kurtinaičiu. Artėja rungtynės, o niekas neranda krepšininkų. Paskambinu Arvydui, o jie abu apie rungtynes net nemąsto, švenčia susėdę. Paskambinau treneriui Vladui Garastui, pranešiau, kur pradingėliai linksminasi, tai buvo išsiųsti žmonės jų parsivežti. Kelis mėnesius Arvydas su Rimu pyko ant manęs už tokią išdavystę", - juokiasi Vidas.
Vidas Mačiulis buvo pirmasis žurnalistas, kuriam šešiolikmetis Arvydas Sabonis davė interviu. „O štai prieš porą savaičių buvau pirmasis, paėmęs interviu iš būsimosios krepšinio legendos - Tautvydo Sabonio", - sako Vidas, iki šiol dar vadinamas Arvydo ir Ingridos piršliu.
Kai krepšininkai iškovojo medalius, Kauno sporto halėje Vidas surengė iškilmingas sutiktuves, nusprendęs, kad prizininkus turi sveikinti „Mis vilnietė". Žurnalistas paprašė, kad merginai ranką pabučiuotų ir iki kėdės nuvestų krepšininkas Gintaras Einikis. „Kiek vėliau prie manęs prieina Arvydas Sabonis ir sako: „Mačiuli, o kodėl ne aš tai mergaitei ranką pabučiavau?" Ir tada paprašė, kad aš gaučiau jos telefono numerį. Supažindinau Arvydą su Ingrida, po kelių metų jie tapo vyru ir žmona", -šypsosi Vidas.
Šiais metais žurnalistas su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine prieš Olimpiadą 10 dienų praleido Ispanijoje. Jis įsitikino, kad naujoji krepšininkų karta kur kas įnoringesnė. „Dėl interviu su jais susitarti sunku, turi atsistojęs maldauti, kad gautumei bent trumpą komentarą. Galbūt jiems greitai teks pinigus mokėti už pokalbį. Tačiau aš ne tas, kuris taip nusižemintų. Suprantu, kad jiems nusibosta tas dėmesys, bet norėčiau bent minimalios pagarbos", - sako legenda.
Turėjo asmeninį siuvėją
Per keturiasdešimt darbo metų pernai Vidas turėjo pirmąsias atostogas. Du mėnesius vyras praleido kolektyviname sode, užsienis jo nevilioja, juk Europoje nėra tos šalies, kurioje Vidas nesilankė.
Vyras visada turėjo savo asmeninį kirpėją ir siuvėją. „Manau, kad žmonės, dirbantys televizijoje, visada turi būti pasitempę, pasirišę kaklaraištį, išlygintomis kelnėmis, tvarkinga šukuosena. Aš ir dabar visur su savimi nešiojuosi šukas", - sako televizijos eterio veidas.
Netrukus Vidas pradės dirbti „Lietuvos ryto" televizijoje - jį į savo komandą pakvietė Edmundas Jakilaitis. Netrukus eteryje pasirodys ir tūkstantoji „Krepšinio pasaulyje" laida. Be to, žurnalistas vadovauja restoranui „Ketvirtoji valdžia", dirba Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos pirmininku, kuria filmą apie legendinių krepšininkų gyvenimą, o galbūt vieną dieną išleis ir visus šokiruosiančią knygą apie krepšinio pasaulio užkulisius.
Jau 43-ejus metus Vidas gyvena su ta pačia moterimi. „Tai buvo tarnybinis romanas, susipažinome rajoninio laikraščio redakcijoje - Teklė pirmoji mane pastebėjo, o aš ir nesipriešinau. Aš įsitikinęs, kad šeimoje turi gyventi vienos profesijos žmonės - tik tada yra visavertis tarpusavio supratimas. Kažkada pasakiau, kad krepšinis yra mano pirmoji ir vienintelė gyvenimo meilė, tai žmona dėl to net pyktelėjo", - juokiasi Vidas.
