Nuo rudens dainininkę Vitaliją Katunskytę išvysime ne tik scenoje, bet ir televizijoje. Scenos primadona debiutuos kaip aktorė humoro laidoje „Laba diena".
Keletas faktų
Gimė 1955 m. spalio 6 d.
Mokslai: tuometėje Šiaulių konservatorijoje baigė chorinį dirigavimą.
Veikla: muzikinę karjerą pradėjo dainuodama restoranuose, o vėliau buvo pakviesta ir į didžiąją sceną.
Šeiminė padėtis: dusyk išsituokusi. Iš pirmosios santuokos turi sūnų, iš antrosios - dukrą. Dukra Monika irgi yra dainininkė.
Nejau paliekate sceną ir keičiate profesiją?..
Nejuokaukite. Scena buvo ir bus mano pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tai man - ne tik darbas, bet ir maloni veikla. Kol galiu ir publikai patinku, norėčiau dainuoti. O aktorystė - laikinas darbelis, kuris bus šalia. Be to, laidoje ne tik vaidinsiu, bet ir dainuosiu. Manau, bus labai smagu. Tai - tarsi naujas mano gyvenimo puslapis.
Kaip kilo sumanymas vaidinti TV laidoje?
Man tokia mintis tikrai nekilo. Vieną dieną paskambino laidos prodiuseriai ir paklausė, ar nenorėčiau vaidinti. Ko jau ko, bet manęs įkalbinėti tikrai nereikėjo. Sakau: „Pabandykim, kas iš to išeis." Komediniai vaidmenys man arčiausiai širdies. Ir realiame gyvenime esu linksmų plaučių, mėgstu laidyti juokelius. Draugai dažnai sakydavo, kad galėčiau dalyvauti kokioje nors humoro laidoje, nes kai pasakoju anekdotus ar linksmas istorijas, visi, net publika, raitosi už pilvų susiėmę. O kokia iš manęs bus aktorė, tegul žiūrovai įvertins.
Kameros nebaugina?
Kad kol kas nusifilmavau tik reklaminiame laidos filmuke. Anonsui. Jokios baimės nejaučiau. Laukiu skambučio, tada lėksiu iš Palangos į Vilnių filmuotis. Manau, kokius du ar tris kartus per savaitę teks aplankyti sostinę. Bet man patinka vairuoti. Visada sakydavau, kad jei nebūčiau tapusi dainininke, dirbčiau taksi vairuotoja. Sėdėdama prie vairo tiesiog „kaifuoju". Laisvalaikiu dažnai sėdu į automobilį ir lekiu kur nors į gamtą, prie jūros - kur akys mato, širdis traukia.
Ar anksčiau kada nors teko vaidinti?
Ne, išskyrus mokyklos laikus (kvatoja). Vaikystėje iš mamos spintos išsitraukdavau suknelių, karolių ir vaidindavau prieš veidrodį našlaitę, dainininkę ar turtingą ponią. Baigusi mokyklą ilgai svarsčiau, ką pasirinkti - muziką ar aktorystę. Tėvai įkalbėjo stoti į konservatoriją. Sako: „Jei negausi gero vaidmens, iš ko duoną valgysi. O iš dainavimo tikrai pragyvenimui užsidirbsi, galėsi nors prie bažnyčios padainuoti. Tėvelis turėjo puikų humoro jausmą...
O kaip koncertai? Ar dėl krizės jų nesumažėjo?
Ačiū dievui, ištikimiausi gerbėjai neapleido. Koncertuoju ir toliau, tik šiek tiek rečiau. Nesu išimtis - krizė palietė visus. Dabar džiaugiuosi, kad papuoliau į televiziją. Darbelis ne už dyką. Prisidursiu pinigėlių. Taigi badu nemirsiu, juolab kad dabar ir valgau kaip coliukė (kvatoja). Seniau pasisotindavau keturiais didžkukuliais, o dabar vos pusę įveikiu. Šiaip galiu valgyti viską, bet po mažai. Daug ir nesinori, nes paskui viskas ima lipti lauk. Džiaugiuosi, kad medicina taip pažengusi į priekį ir galėjau tokiu būdu susigrąžinti sveikatą bei energiją.
Kiek iš viso numetėte kilogramų po skrandžio mažinimo operacijos?
Buvo laikas, kai svėriau 188 kilogramus. Dabar sveriu 120 kilogramų. Jei dar pavyktų nuo savęs nupurtyti kokius dvidešimtį kilogramų, būtų puiku. Juk man seniai ne aštuoniolika. Negaliu ir jau nėra reikalo turėti tobulą figūrą kaip dukros. Viską darau dėl sveikatos, o ne dėl kitų nuomonės, įvaizdžio ar kokio kavalieriaus (juokiasi). Pasimokiau su tais vyrais. Pirmas buvo psichikos ligonis, nenuspėjamas - sirgo šizofrenija. Pavojinga gyventi su tokiu žmogumi. Tad ilgai nekentusi susikroviau daiktus ir išėjau. Antrasis vyras buvo mano didžioji meilė. Deja, įniko į stikliuką. Ilgai mėginau išsaugoti šeimą, dukrai - tėvą, galiausiai kantrybė trūko. Prieš trylika metų irgi susikroviau lagaminus ir pasakiau: „Gana, užteks kankintis".
Viename interviu sakėte, kad vienintelis dalykas, kurio jums pašykštėjo dievulis, - daili figūra ir meilė. Ko trūksta dabar?
Nieko. Figūra esu beveik visiškai patenkinta. Meilės mano amžiuje jau nereikia. Galiu gyventi sau, dėl vaikų, vaikaičio ir scenos. Esu šarminga, trykštanti energija moteris. Ko daugiau reikia?! Turiu daug draugų, mėgstamą darbą. Gyvenime yra tiek gražių dalykų, kuriais galiu džiaugtis, tad visai nesijaučiu nelaiminga, kad šalia nėra artimo žmogaus. Kartais pagalvoju, kad visi geri vyrai išmirė kaip dinozaurai, o bet kokio, kuris gadintų nervus, man nereikia.
