Vardas, pavardė: Vytenis Pauliukaitis.
Gimimo data, vieta: 1949 04 08, Marijampolė.
Šeiminė padėtis: išsiskyręs, gyvena vienas.
Karjera: televizijos laidų, muzikinių projektų režisierius ir vedėjas, scenaristas. „O visų apdovanojimų ir pasiekimų nevardysiu. Mano didžiausias apdovanojimas - publikos dėmesys“, - sako Vytenis Pauliukaitis.
Vytenis Pauliukaitis 31-erius metus nešventė Naujųjų metų. „Šiemet pagaliau leisiu sau paūžti su draugais. Tik prieš kelerius metus susimąsčiau, argi aš nenusipelniau tos šventės?“ - sako jis.
- Vienu metu buvote, kaip sakoma, „ant bangos“, tačiau televizijos ekrane Jūsų jau nebesimato. Visiems atsibodote, esate labai užsiėmęs ar išėjote į pensiją?
- Į pensiją labai norėčiau, bet dar anksti. Žurnalistai vis dar paskambina, tačiau dažnai atsisakau su jais bendrauti - juk jau tiek daug apie mane prirašyta. O tokių įvykių, kurie visus priblokštų, mano gyvenime nevyksta. Man vis dar keista, kad 28-eri mano gyvenimo metai, per kuriuos nuveikiau tiek darbų, buvo mažiau įdomūs nei tie dveji, kuriuos praleidau dalyvaudamas įvairiuose televizijos projektuose.
- Prieš susitikimą įspėjote: „Tik neklausinėkite apie kulinariją!“
- Pasakysiu, kodėl. Iš tiesų moku keliolika receptų ir kartais pats sau gaminu vakarienę, tačiau nesu virtuvės žmogus. Mūsų valgymo kultūra kyla, parduotuvėse atsiranda naujų produktų, kavinėse galima paragauti įvairiausių šalių patiekalų. Taigi tie keliolika mano receptų atrodo kvailai ir naiviai. O man nuolatos skambina žurnalistai ir prašo papasakoti, ką naujo išmokau gaminti. Aš nieko naujo neišmokau, o apie tą patį kalbėti man gėda. Paskui žmonės skambina ir priekaištauja, kad lendu į televizija tik reklamuotis. Niekur aš nelendu!
- Bet sulaukiate ir jus mylinčių gerbėjų dėmesio.
- Taip. Ir tai malonu. „Baisią“ sėkmę turiu parduotuvėse. Mane jose dažnai pakalbina. Ir turguje man sekasi - įvairių dovanų gaunu. O štai vienoje laidoje manęs paklausė, kiek moteris namuose turi turėti kosmetikos. A atsakiau, kad pirmiausia reikia turėti veidrodį, nepamiršti į jį pažiūrėti ir kasdien praustis. Toliau pasakojau, jog pati kokybiškiausia kosmetika - gerai prižiūrėtas kūnas, bet šią dalį laidos kūrėjai iškirpo. Taigi viena moteris mane gatvėje užpuolė, ar aš veidrodį namuose turiu, ar prausiuosi.
- O gerbėjos į pasimatymą kviečia?
- O taip! Visokių laiškų gaunu. Kai vedžiau laidą „Reikia pakalbėti“, kartais jos metu atsakydavau gerbėjoms, kad eičiau į pasimatymą, tik neturiu tam tinkamų batų. Po kelių dienų sulaukiu atsakymo: „Matėme jus gatvėje, jūsų batai labai gražūs. Pasimatymui tiks.“
- Pasakykite apie save ką nors blogo.
- Esu baisus niurzga, superdidelis egoistas, reikalauju, kad viskas būtų atlikta tiesiog perfekt. Darbe jau nustojau šaukti - tapau diplomatiškesnis. Labai nemėgstu nuobodulio - laisvai galiu išeiti iš kino filmo ar spektaklio, nepažiūrėjęs iki galo. O ką daugiau pasakyti... Nesu nieko nužudęs ar įžeidęs, persivalgęs buvau ir išgerti teko. Kokių dar nuodėmių būna?
- Neviliok svetimos moters ar svetimo vyro.
- Oi, pats niekada neviliojau, bet kas norėdavo, patys pas mane ateidavo.
- Girdėjau, kad iki šiol bijote aukščio.
- Taip. Ir vis dar prisimenu vieną didžiausių gyvenimo kuriozų. Su draugais viešėjome Paryžiuje, sugalvojome liftu pakilti į Eifelio bokštą, o aš nežinojau, kad lifto sienos - stiklinės. Žmonių prisigrūdo tiek, kad net rankų nebuvo kaip pajudinti. Laimė, man teko stovėti prie negriukės su didžiule krūtine. Ir visas jos grožis man buvo tiesiai prieš akis. Į šonus žiūrėti negalėjau, nes galva susisuktų ir visą skrandžio turinį būčiau atpylęs tiesiai tai poniai į dekoltė. Į jos akis žiūrėti irgi negalėjau, būtų pagalvojusi, kad bandau susipažinti. Taigi - kol pakilome į viršų, pražiūrėjau į jos iškirptę. Ir jai buvo nesmagu, ir mane karštis išpylė, o draugai iš manęs dar dvi savaites juokėsi.
- Jūsų vardas vis dar neatsiejamas nuo choreografo Jurijaus Smorigino. Draugaujate ar pešatės?
- Mes esame seni pažįstami, buvę bendradarbiai. Šiaip nesame susipykę. Tiesa, jis buvo sakęs, kad aš jam „juodai“ pavydžiu. Taigi iki šios dienos negaliu suprasti, ko man jam pavydėti...
- Sklido kalbos, kad Jus su Jurijumi siejo labai artimi santykiai.
- O šito tikrai negirdėjau. Mūsų nesieja jokie ryšiai. Man labai graži Jurijaus žmona Dalytė. O apie jo nuotykius su vyrais įvairių kalbų girdėjau. Su Smoriginu nesame net susėdę ir 50 gramų išgėrę. Tai kokia pora iš mūsų galėjo būti? Ir apskritai, jis ne mano skonio. Jūs man siūlote patį prasčiausią variantą (juokiasi).
Jurijus: Vytenis ruošia „bombą“
Vytenis prasitarė, kad Jurijus Smoriginas (53) susitikęs ne kartą klausė, kur jis dingęs, gal kokią „bombą“ ruošia.
„Pirmiausia aš jo gal dešimt metų nemačiau! Prieš porą dienų susitikome, tai pasiteiravau, kur toks profesionalus ir talentingas žmogus dingęs, gal tikrai slapstosi, kokią nors „bombą“ mums ruošia. Pastaruoju metu, kiek pastebiu, jis kažkokius receptus dalija, blynus kepa. Manau, kad Vytenis vertas kur kas daugiau“, - sako choreografas.
