Gera grįžti į namus, kai juose yra kas pasitinka: draugiškai amsintis šuo, meiliai besiglaustanti katė ar koks nors egzotinis padarėlis. Pasmalsaukime, kokie gyvūnėliai gyvena žinomų žmonių namuose.
Eva: „Mūsų šeškas – tikras keliauninkas“
Dainininkė Eva namuose augina du gyvūnus. „Turime katiną Horacijų ir šešką vardu Goša, – pasakoja atlikėja. – Jais rūpinamės visi kartu. Tiesa, vaikams tenka ne pats maloniausias darbas – valyti katino dėžutę ir šeško narvelį. Labai džiaugiuosi, kad jie šią nemalonią procedūrą atlieka gana noriai.“ Paklausta, ar prisimena kokį nors nuotykį, susijusį su augintiniais, Eva pasakoja nelinksmą istoriją. „Kai šeškiukai būna maži, juos reikia saugoti, kad niekur aukštai neliptų, nes nukritę gali smarkiai susižeisti, o gipsuoti jų negalima. Deja, mūsų Gošai kartą tokia nelaimė atsitiko, – prisimena atlikėja. – Vargšelis nukrito nuo rašomojo stalo ir smarkiai susižeidė snukutį, labai kraujavo. Skubiai vežėme į veterinarijos kliniką, visi labai išgyvenome ir verkėme bijodami baisiausio. Laimė, Goša pasveiko ir dabar yra tikras šeimos narys ir nepakeičiamas linksmuolis.“ Su plačia šypsena dainininkė Eva pasakoja apie skirtingus katino ir šeško charakterius, kurie itin išryškėja, kai šeima leidžiasi į kelionę. „Šeškas automobilyje jaučiasi kaip žuvis vandenyje: vaikštinėja po saloną, kuičiasi po krepšius, ką nors kramsnoja, o kai sukaista, lekia į priekį prie ventiliatoriaus atsigaivinti. Na, o katinas Horacijus visiškai priešingai – žiūri į mus akmeniniu žvilgsniu ir, nors stengiasi kuo mažiau judėti, vis tiek sunegaluoja...“ Daugiau džiaugsmo ar rūpesčių kelia augintiniai? Pasak Evos, kiekviena diena su dviem patrakusiais gyvūnais yra tarsi nuotykis. „Pamatęs, kaip žaidžia Horacijus su Goša, negali nesišypsoti“, – tikina atlikėja.
Dalius Mertinas: „Esame užkietėję šunų augintojai“
Aktorius Dalius Mertinas su šeima jau trisdešimt metų augina šunis. „Dabar mūsų namuose gyvena du šunys, – pasakoja žinomas vyras. – Turime prancūzų buldogą vardu Nulis (tokį vardą augintinis gavo dėl dėmelės, esančios ant kaktos). Antrasis – šarpėjaus ir pudelio mišrūnas vardu Vėjas. Šunimis rūpinasi visa mūsų šeima, juk ne tiek ir daug tos priežiūros. Šių veislių šunų dresuoti nereikia, tad lieka tik pašerti, pavedžioti ir pažaisti.“ Ar kaip tikras šunų mylėtojas Dalius Mertinas negali pakęsti kačių? Į šį klausimą aktorius linkteli galvą. „Nors, tiesą sakant, mano draugas turi tokį katiną, kurį aš gerbiu. Jis toks savarankiškas, išdidus ir orus, kad negali jo nemėgti. Nesu kategoriškai nusistatęs ir prieš egzotinius naminius gyvūnėlius, – teigia Dalius Mertinas. – Man atrodo, kad jei pagal žmogaus charakterį augintinis jam tinka, kodėl gi ne. Mūsų namuose, kai augo vaikai, buvo ir žiurkėnų, ir papūgėlių, net akvariumas su žuvytėmis. Tiesa, dabar ten teplaukioja tailandietiški šamai, kuriuos jau auginu aš, nebe dukra.“
Nijolė Pareigytė: „Padykėlė Zara sugraužė mano telefoną“
Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė augina šarpėjų veislės kalytę Zarą, kuria rūpintis ne taip paprasta. „Ji negali bet ko ėsti, – pasakoja Nijolė. – Nuo kitų šunų mėgstamo ėdalo ją tuoj pat išberia, prasideda alergija, todėl savo Zarą šeriu tik specialiu antialerginiu sausu ėdalu, kurį paskaninu sūriu ar kokia nors mėsyte. Kartais šiek tiek ir savo valgomo maisto duodu paragauti, tik labai saikingai.“ Paklausta, su kokiais sunkumais susidūrė augindama šunį, Nijolė sako, jog pasitaiko visko. „Auginant šunį, tenka susitaikyti su apgraužtomis knygomis, apkramtytais batais, – teigia dainininkė. – Vienos mano pažįstamos namuose šuo išgraužė sienoje skylę iki pat plytų, visi tapetai, tinkas buvo suniokoti. Žinodama, kad kažką teks paaukoti dygstantiems Zaros dantukams, nusipirkau nebrangių kilimėlių ir leidau juos kramtyti.“ Vis dėlto be aukų neapsieita... „Baldus ir buto sienas apsaugojau, – pasakoja Nijolė Pareigytė, – užtat Zara sugraužė mano mobilųjį telefoną. Smarkiai nepykau, o ir pykti ant kaprizingosios kalytės nevalia, nes jei ką nors pasakau pakeltu tonu, ji net nereaguoja, su ja reikia tartis gražiuoju...“
Aistė Paškevičiūtė: „Mano katytė vardu... Vasia“
Laidos „Skylė sienoj“ vedėja Aistė Paškevičiūtė namuose turi katytę vyrišku vardu. „Kai gavau kačiuką, jis buvo visai mažas ir niekaip nesugebėjau įžvelgti – berniukas ar mergytė, – šypsodamasi pasakoja mergina. – Nusprendžiau jį pavadinti Vasia. Vėliau, kai sužinojau, kad čia katė, gyvūnėlis jau buvo pripratęs prie vardo, tad nutariau jo nebekeisti.“ Aistė Paškevičiūtė pasakoja, kad jos katė su charakteriu. „Kada panorėsi, Vasios nepaglostysi ir į rankas nepaimsi. Ji pati ateina, kai užsimano. Tada būna neįtikėtinai meili ir labai nori bendrauti, murkia, kniaukia ir kitaip su manimi šnekasi.“ Ar neprikrėtė jos Vasia kokių nors išdaigų? Aistė atsidūsta: „Galąsdama nagučius, katė sudraskė mano grupės draugės sofą... Dar labai mėgsta „pasivaikščioti“ užuolaidomis, o su specialiai jai nupirktais žaisliukais visai nenori žaisti. Smagiausias jos užsiėmimas – ridenti ausų krapštukus.“
Eglė Mickevičienė: „Namuose kartais triukšminga kaip džiunglėse“
Stilistės Eglės Mickevičienės namuose tikras zoologijos sodas. „Auginame du šuniukus, tarantulą, dvi kanarėles, Naujosios Zelandijos papūgą... – vardija ekstravagantiška moteris. – Ir kiekvienas jų turi savo istoriją. Štai vienas šunų yra prancūzų buldogas Frykas. Vardą jis gavo dėl prieš tai buvusio šuns negražaus elgesio: knarkimo, riaugėjimo, bet Frykas savo vardo nepateisino. Antroji istorija yra apie kito šuniuko, kinų kuoduotojo Moriso, kelionę į mano namus, – pasakoja stilistė. – Šuniuką pagal skelbimą užsisakiau iš Maskvos, jį atskraidino specialiame konteineryje. Deja, vos atidarius narvelio duris, šuo nesuvokiamu greičiu spruko į gatvę, bandė grįžti į buvusius namus, mat pirkau jį suaugusį ir jis buvo labai prisirišęs prie ankstesnių šeimininkų. Morisą gaudėme po miestą keturias paras, buvau net skelbimus iškabinėjusi, kol galop draugas su tinklu jo patykojo po tiltu ir sučiupo. Dabar Morisas – ištikimiausias draugas, labai mane saugo, neleidžia namiškiams trikdyti mano miego, o svetimiems yra labai piktas, nes atsimena, kaip jį „medžiojo“. Eglės Mickevičienės namuose daug paukščių. „Auginome kanarėlę, bet dėl jos keliamo triukšmo nutarėme nusipirkti antrą, – juokdamasi pasakoja stilistė. – Norėdami prisišaukti patelę, kanarėlių patinėliai labai daug čiulba. Pamaniau, jei nupirksiu patelę, porelė ramiai gyvens. Bet išėjo taip, kad ir antroji kanarėlė buvo vyriškosios lyties, tad dabar namuose dvigubas triukšmas. Dar dvi kanarėles pateles pirkti bijau, nes jei ir jos pasirodys esančios patinėliai, tai mane išmes iš namų su visu zoologijos sodu.“ Eglės namai – tikros džiunglės, nes juose gyvena ne tik kanarėlės, yra ir Naujosios Zelandijos papūga... „Mūsų papūga vardu Sauliukas, – pasakoja stilistė. – Iš pradžių buvo Petriukas, bet persigalvojau. Šią papūgą pirkau kaip antrąją pusę savo papūgai patelei. Deja, tą dieną, kai parvežiau jai patinėlį, senoji papūga padėjo kiaušinį ir nudvėsė... Dabar Sauliukas toks liūdnas, ramus, nedrąsus, vengia ką nors lesti. Peraugęs jo snapas gali susikryžiuoti, ir papūga nudvės iš bado. Todėl man pačiai tenka tą snapą apkarpyti.“ Ar koks nors gyvūnėlis dar tilptų Eglės namuose? Moteris neatmeta galimybės, kad netrukus jos zoologijos sodą papildys koks nors roplys, ir prisimena nepaminėjusi tarantulos. „Dar turiu tarantulą Aleksandrą, jai jau ketveri metukai, – pasakoja stilistė. – Kitaip nei kiti vorų augintojai, maitinu ją svirpliais ir jautiena, o ne ką tik gimusiais peliukais. Nesuprantu, kaip galima tokius mažučius rožinius „kūdikėlius“ leisti suėsti vorui, kai šis puikiai gali misti negyvu, nejudančiu ėdalu.“ Argi nesunku tokią daugybę gyvūnėlių prižiūrėti? „Jie atsiranda pamažu, tad nelabai ir juntame, kad vienu padaugėjo. Be to, aš labai myliu gyvūnėlius, todėl jų priežiūra man kelia daug džiaugsmo“, – šypsosi moteris.
Eva: „Mūsų šeškas – tikras keliauninkas“
Dainininkė Eva namuose augina du gyvūnus. „Turime katiną Horacijų ir šešką vardu Goša, – pasakoja atlikėja. – Jais rūpinamės visi kartu. Tiesa, vaikams tenka ne pats maloniausias darbas – valyti katino dėžutę ir šeško narvelį. Labai džiaugiuosi, kad jie šią nemalonią procedūrą atlieka gana noriai.“ Paklausta, ar prisimena kokį nors nuotykį, susijusį su augintiniais, Eva pasakoja nelinksmą istoriją. „Kai šeškiukai būna maži, juos reikia saugoti, kad niekur aukštai neliptų, nes nukritę gali smarkiai susižeisti, o gipsuoti jų negalima. Deja, mūsų Gošai kartą tokia nelaimė atsitiko, – prisimena atlikėja. – Vargšelis nukrito nuo rašomojo stalo ir smarkiai susižeidė snukutį, labai kraujavo. Skubiai vežėme į veterinarijos kliniką, visi labai išgyvenome ir verkėme bijodami baisiausio. Laimė, Goša pasveiko ir dabar yra tikras šeimos narys ir nepakeičiamas linksmuolis.“ Su plačia šypsena dainininkė Eva pasakoja apie skirtingus katino ir šeško charakterius, kurie itin išryškėja, kai šeima leidžiasi į kelionę. „Šeškas automobilyje jaučiasi kaip žuvis vandenyje: vaikštinėja po saloną, kuičiasi po krepšius, ką nors kramsnoja, o kai sukaista, lekia į priekį prie ventiliatoriaus atsigaivinti. Na, o katinas Horacijus visiškai priešingai – žiūri į mus akmeniniu žvilgsniu ir, nors stengiasi kuo mažiau judėti, vis tiek sunegaluoja...“ Daugiau džiaugsmo ar rūpesčių kelia augintiniai? Pasak Evos, kiekviena diena su dviem patrakusiais gyvūnais yra tarsi nuotykis. „Pamatęs, kaip žaidžia Horacijus su Goša, negali nesišypsoti“, – tikina atlikėja.
Dalius Mertinas: „Esame užkietėję šunų augintojai“
Aktorius Dalius Mertinas su šeima jau trisdešimt metų augina šunis. „Dabar mūsų namuose gyvena du šunys, – pasakoja žinomas vyras. – Turime prancūzų buldogą vardu Nulis (tokį vardą augintinis gavo dėl dėmelės, esančios ant kaktos). Antrasis – šarpėjaus ir pudelio mišrūnas vardu Vėjas. Šunimis rūpinasi visa mūsų šeima, juk ne tiek ir daug tos priežiūros. Šių veislių šunų dresuoti nereikia, tad lieka tik pašerti, pavedžioti ir pažaisti.“ Ar kaip tikras šunų mylėtojas Dalius Mertinas negali pakęsti kačių? Į šį klausimą aktorius linkteli galvą. „Nors, tiesą sakant, mano draugas turi tokį katiną, kurį aš gerbiu. Jis toks savarankiškas, išdidus ir orus, kad negali jo nemėgti. Nesu kategoriškai nusistatęs ir prieš egzotinius naminius gyvūnėlius, – teigia Dalius Mertinas. – Man atrodo, kad jei pagal žmogaus charakterį augintinis jam tinka, kodėl gi ne. Mūsų namuose, kai augo vaikai, buvo ir žiurkėnų, ir papūgėlių, net akvariumas su žuvytėmis. Tiesa, dabar ten teplaukioja tailandietiški šamai, kuriuos jau auginu aš, nebe dukra.“
Nijolė Pareigytė: „Padykėlė Zara sugraužė mano telefoną“
Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė augina šarpėjų veislės kalytę Zarą, kuria rūpintis ne taip paprasta. „Ji negali bet ko ėsti, – pasakoja Nijolė. – Nuo kitų šunų mėgstamo ėdalo ją tuoj pat išberia, prasideda alergija, todėl savo Zarą šeriu tik specialiu antialerginiu sausu ėdalu, kurį paskaninu sūriu ar kokia nors mėsyte. Kartais šiek tiek ir savo valgomo maisto duodu paragauti, tik labai saikingai.“ Paklausta, su kokiais sunkumais susidūrė augindama šunį, Nijolė sako, jog pasitaiko visko. „Auginant šunį, tenka susitaikyti su apgraužtomis knygomis, apkramtytais batais, – teigia dainininkė. – Vienos mano pažįstamos namuose šuo išgraužė sienoje skylę iki pat plytų, visi tapetai, tinkas buvo suniokoti. Žinodama, kad kažką teks paaukoti dygstantiems Zaros dantukams, nusipirkau nebrangių kilimėlių ir leidau juos kramtyti.“ Vis dėlto be aukų neapsieita... „Baldus ir buto sienas apsaugojau, – pasakoja Nijolė Pareigytė, – užtat Zara sugraužė mano mobilųjį telefoną. Smarkiai nepykau, o ir pykti ant kaprizingosios kalytės nevalia, nes jei ką nors pasakau pakeltu tonu, ji net nereaguoja, su ja reikia tartis gražiuoju...“
Aistė Paškevičiūtė: „Mano katytė vardu... Vasia“
Laidos „Skylė sienoj“ vedėja Aistė Paškevičiūtė namuose turi katytę vyrišku vardu. „Kai gavau kačiuką, jis buvo visai mažas ir niekaip nesugebėjau įžvelgti – berniukas ar mergytė, – šypsodamasi pasakoja mergina. – Nusprendžiau jį pavadinti Vasia. Vėliau, kai sužinojau, kad čia katė, gyvūnėlis jau buvo pripratęs prie vardo, tad nutariau jo nebekeisti.“ Aistė Paškevičiūtė pasakoja, kad jos katė su charakteriu. „Kada panorėsi, Vasios nepaglostysi ir į rankas nepaimsi. Ji pati ateina, kai užsimano. Tada būna neįtikėtinai meili ir labai nori bendrauti, murkia, kniaukia ir kitaip su manimi šnekasi.“ Ar neprikrėtė jos Vasia kokių nors išdaigų? Aistė atsidūsta: „Galąsdama nagučius, katė sudraskė mano grupės draugės sofą... Dar labai mėgsta „pasivaikščioti“ užuolaidomis, o su specialiai jai nupirktais žaisliukais visai nenori žaisti. Smagiausias jos užsiėmimas – ridenti ausų krapštukus.“
Eglė Mickevičienė: „Namuose kartais triukšminga kaip džiunglėse“
Stilistės Eglės Mickevičienės namuose tikras zoologijos sodas. „Auginame du šuniukus, tarantulą, dvi kanarėles, Naujosios Zelandijos papūgą... – vardija ekstravagantiška moteris. – Ir kiekvienas jų turi savo istoriją. Štai vienas šunų yra prancūzų buldogas Frykas. Vardą jis gavo dėl prieš tai buvusio šuns negražaus elgesio: knarkimo, riaugėjimo, bet Frykas savo vardo nepateisino. Antroji istorija yra apie kito šuniuko, kinų kuoduotojo Moriso, kelionę į mano namus, – pasakoja stilistė. – Šuniuką pagal skelbimą užsisakiau iš Maskvos, jį atskraidino specialiame konteineryje. Deja, vos atidarius narvelio duris, šuo nesuvokiamu greičiu spruko į gatvę, bandė grįžti į buvusius namus, mat pirkau jį suaugusį ir jis buvo labai prisirišęs prie ankstesnių šeimininkų. Morisą gaudėme po miestą keturias paras, buvau net skelbimus iškabinėjusi, kol galop draugas su tinklu jo patykojo po tiltu ir sučiupo. Dabar Morisas – ištikimiausias draugas, labai mane saugo, neleidžia namiškiams trikdyti mano miego, o svetimiems yra labai piktas, nes atsimena, kaip jį „medžiojo“. Eglės Mickevičienės namuose daug paukščių. „Auginome kanarėlę, bet dėl jos keliamo triukšmo nutarėme nusipirkti antrą, – juokdamasi pasakoja stilistė. – Norėdami prisišaukti patelę, kanarėlių patinėliai labai daug čiulba. Pamaniau, jei nupirksiu patelę, porelė ramiai gyvens. Bet išėjo taip, kad ir antroji kanarėlė buvo vyriškosios lyties, tad dabar namuose dvigubas triukšmas. Dar dvi kanarėles pateles pirkti bijau, nes jei ir jos pasirodys esančios patinėliai, tai mane išmes iš namų su visu zoologijos sodu.“ Eglės namai – tikros džiunglės, nes juose gyvena ne tik kanarėlės, yra ir Naujosios Zelandijos papūga... „Mūsų papūga vardu Sauliukas, – pasakoja stilistė. – Iš pradžių buvo Petriukas, bet persigalvojau. Šią papūgą pirkau kaip antrąją pusę savo papūgai patelei. Deja, tą dieną, kai parvežiau jai patinėlį, senoji papūga padėjo kiaušinį ir nudvėsė... Dabar Sauliukas toks liūdnas, ramus, nedrąsus, vengia ką nors lesti. Peraugęs jo snapas gali susikryžiuoti, ir papūga nudvės iš bado. Todėl man pačiai tenka tą snapą apkarpyti.“ Ar koks nors gyvūnėlis dar tilptų Eglės namuose? Moteris neatmeta galimybės, kad netrukus jos zoologijos sodą papildys koks nors roplys, ir prisimena nepaminėjusi tarantulos. „Dar turiu tarantulą Aleksandrą, jai jau ketveri metukai, – pasakoja stilistė. – Kitaip nei kiti vorų augintojai, maitinu ją svirpliais ir jautiena, o ne ką tik gimusiais peliukais. Nesuprantu, kaip galima tokius mažučius rožinius „kūdikėlius“ leisti suėsti vorui, kai šis puikiai gali misti negyvu, nejudančiu ėdalu.“ Argi nesunku tokią daugybę gyvūnėlių prižiūrėti? „Jie atsiranda pamažu, tad nelabai ir juntame, kad vienu padaugėjo. Be to, aš labai myliu gyvūnėlius, todėl jų priežiūra man kelia daug džiaugsmo“, – šypsosi moteris.
