Netylant kalboms, kad komisija buvo neobjektyvi, kai kuriuos dalyvius pernelyg aukštino ar žemino, šių metų atrankos laidas vedęs ir visą virtuvę iš arti matęs Andrius Rožickas sako, kad jos nereiktų kaltinti.
„Komisijoje juk irgi žmonės, jie gavę eterio naudojasi proga, norėdami ar sublizgėti, ar kažkokį žodį aštresnį pasakyti. Man atrodo, kad tikslo kažką sumenkinti ar specialiai paaukštinti jie, ko gero, tikrai neturėjo. Tai buvo daugiau noras pralinksminti žiūrovus ar pasirodyti išmintingais, sąmojingais.“
Vertindamas šeštadienį išrinktą šių metų Lietuvos atstovą „Eurovizijoje“ Andrius Rožickas, sako, kad, jo akimis, šaliai atstovaus tinkamas kandidatas, tačiau išlieka skeptiškas – vis tiek pergalės neparveš.
„Bet kurį iš dalyvių pasirinkus siųsti į konkursą, jis būtų teisingas. Aš pats nebalsavau, bet palaikiau visus po truputį: vienas man simpatiškas, kitas man gražiai dainuoja, trečias šiaip fainas.
Man „Eurovizija“ yra kaip žaidimas, karnavalas, kur bet kokia kaukė gali būti ir gera, ir bloga. Gali labai gerą dainą ir dainininką nusiųsti, bet jis vis tiek neužims aukštos vietos, todėl galima siųsti bet ką. Kad ir žaidimo principu, kad ir burtų keliu traukti“, – Žmonės.lt kalbėjo A.Rožickas.
Svarbiausia – kuo skaudžiau įkąsti
Interneto komentatorių kritikos dėl laidos vedimo neišvengė ir pats A.Rožickas. Tačiau jis sako to į galvą neimantis – visiems neįtiksi: „Man nei šilta, nei šalta dėl tų kalbų. Būtų naivu galvoti, kad turi visiems patikti. Tai natūralus dalykas: vieniems patinki, kitiems nepatinki. Į tai reaguoju su šypsena, todėl ir į širdį neimu. Tačiau pasižiūriu, kas komentuoja – ar ekspertas šneka, ar namų šeimininkė, kas tas žmogus ir kodėl jis reiškia savo nuomonę.“
Andrius pastebi, kad kritikuoti dabar tapo madinga, nors kai kurių nuomonė iš tikrųjų yra nieko verta.
„Apskritai, vyrauja tendencija, mada kritikuoti, o tada kritikuoti kritikuojančius. Visi labai nori savo nuomonę pareikšti ir galvoja, kad ji yra teisingiausia ir visiems ją reikia žinoti. Atlikėjas dainuoja dainą, jį kritikuoja komisijos narys, tada komisijos narį kritikuoja žurnalistas, tada žurnalistą – komentatorius.
Kuris iš jų yra teisesnis – nesuprasi. Tačiau svarbiausia, kuo skaudžiau įkąsti. Gal jau užtenka, kiek galima spardytis ir daužytis? Čia ne karas, kas nukentės nuo to? Kokia nauda yra vieniems kitus dubasinti su beisbolo lazda?“, – teigė A.Rožickas.
Žiūrovas turi būti intriguojamas
Pasak Andriaus, riba tarp įžeidimo ir tiesiog komentaro yra labai nedidelė. Kiekvienas juokus supranta skirtingai, tačiau vis tiek orientuojamasi į žiūrovą, labai svarbu jį sudominti.
„Čia ir yra klausimas – kada įsižeidi, o kada neįsižeidi, kas yra juokinga, kas – nejuokinga. Tai subtilūs ir subjektyvūs reikalai. Vienam kartais atrodo visai taiklus pastebėjimas ir nieko nepapiktinantis, kitam atrodo labai aštriai pasakytas.
Man atrodo, kad išvis vedėjas neturi būti tuščia vieta, šešėlis, kuris tik stotelių pavadinimus, atlikėjus pasako ir tyli, nereaguoja. Man atrodo, kad žiūrovas yra svarbiausias šitoje srityje, jis turi būti ir linksminamas, ir intriguojamas, visa dramaturgija turi būti kuriama. O tai daro ne tik atlikėjai, vedėjai, bet ir komisijos nariai. Visa komanda dirba“, – kalbėjo A.Rožickas.
