Apie šio darbo subtilybes ir patį Europos dainų konkursą jis kalbėjo LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.
– Niekas neprisimena, kas prieš penkerius metus laimėjo „Euroviziją“, bet visi žino, kad tu ją komentavai. Ar tau svarbu būti „Eurovizijos“ komentatoriumi?
– Tai yra mano pastarųjų penkiolikos metų darbas. Tai darau kiekvieną pavasarį ir gegužė man visuomet reiškia „Euroviziją“. Man tai yra svarbu ir jau yra mano kraujyje. Prieš penkiolika metų žinojau apie „Euroviziją“, tačiau tais laikais ABBA ir panaši muzika manęs visai nedomino. Bet aš užsikrėčiau šiuo virusu, ir ta eurovizinė bakterija laksto po mano kraują. Net jei ir nustočiau komentuoti šį konkursą, bent jau jo finalą tikrai pasižiūrėčiau.
– O su tavo pavarde siejama „Eurovizija“ neerzina?
– Ir erzina, ir patinka. Kaip ir pati „Eurovizija“ – ir myliu, ir nekenčiu tuo pat metu. Gegužės mėnesį jaučiu padidėjusį dėmesį savo atžvilgiu, kartais tai tikrai erzina – galvoju, kodėl įvairių klausimų, susijusių su šiuo konkursu, klausia manęs, o ne kitų. Tačiau, matyt, daug kam mano pavardė išties siejasi su lietuviškąja „Eurovizija“ ir nieko čia nepadarysi.
– Atrodo, kad „Eurovizijoje“ komentavimo nėra daug ir kartais per tas kelias sekundes tarp dainų tenka net skubėti pasakyti viską, ką nori.
– Galiu pasakyti, kuo „Eurovizijos“ komentavimas skiriasi nuo sporto komentavimo. Sporto komentatorius mato eigą ir sako: „Dabar kamuolį laiko Petras, Petras perduoda jį Sauliui, Saulius – Jeronimui, Jeronimas meta ir – 3 taškai!“ Jis viską komentuoja realiu laiku. Įsivaizduokite, jei pradėčiau taip daryti „Eurovizijoje“: „Į sceną išėjo atlikėjas, matyti, jis labai jaudinasi, dabar jis uždainavo ir... Ar girdite, jis juk nepataikė į toną! O kas čia? Čia dar kažkoks šokėjas. Kam jis reikalingas?“
Tai būtų Dariaus šou, ir, manau, daugelis žmonių tikrai perjungtų kanalą. Turiu komentuoti būtent tarp dainų, tam aš turiu maždaug 30 sekundžių. Visuomet kyla klausimas, ką per tas 30 sekundžių papasakoti.
Yra siūlymų komentuoti ne taip rimtai ir pajuokauti, tačiau pabandykite pasakyti pagrįstą juokelį ir pasižiūrėti į laikrodį – prabėgs 20–25 sekundės. Po jo spėčiau pasakyti tik atlikėjo vardą, pavardę ir dainos pavadinimą.
Nežinau, ar juokauti verta, juolab kad su humoru Lietuvoje yra prastai. Man yra priimtinas tas humoras, kurį propaguoja Haroldas Mackevičius, tačiau toks humoras daugeliui Lietuvos žmonių nėra priimtinas – lietuviams labiau priimtini tiesmuki juokeliai, o taip juokauti aš nenoriu.
– Dažnai „Eurovizijos“ žiūrovai mano, kad komentuoji konkursą iš tos arenos, kurioje jis vyksta.
– Tikrai taip. Nežinau, galbūt komentuojant „Euroviziją“ būna koks specifinis garsas ir visiems atrodo, kad aš komentuoju iš veiksmo vietos, tačiau tie, kas žiūri „Euroviziją“, žino, kad aš labai dažnai dalyvauju laidoje „Valanda prieš „Euroviziją“. Juk aš negaliu per paskutines dešimt minučių nuskristi iki arenos ir komentuoti iš ten [juokiasi – LRT.lt].
Komentuoju iš Lietuvos, ir man dėl to šiek tiek gaila. Galbūt laikai pagerės ir aš vėl vyksiu į konkurso vietą, bet reikia suprasti, kad „Eurovizija“ yra brangus malonumas, o išsiųsti komentatorių kainuoja papildomus pinigus, nes reikia pirkti komentatoriaus vietą.
