Gegužės mėnesį vykusį šių metų „Eurovizijos“ konkursą laimėjo Ukrainos atstovė „Kalush Orchestra“. Paprastai tai reikštų, kad kitais metais konkursas vyks Ukrainoje.
Vis dėlto praėjusią savaitę Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad dėl Rusijos invazijos konkursas negali būti surengtas Ukrainoje. EBU taip pat pranešė, kad derasi su BBC dėl „Eurovizijos“ rengimo Jungtinėje Karalystėje, mat šių metų konkurse britų atstovas Samas Ryderis su daina „Spaceman“ užėmė antrąją vietą.
Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka nusivylė šiuo pranešimu ir išplatino pareiškimą, kuriame „reikalavo pakeisti sprendimą“.
„2023 m. „Eurovizijos“ rengimas Ukrainoje yra stiprus signalas visam pasauliui“, – aiškino jis ir pridūrė: „Tikime, kad sugebėsime įvykdyti visus savo įsipareigojimus.“
Ukrainos transliuotojo „UA: PBC“ valdybos vadovas Mykola Černotickis tai pat išreiškė pasipiktinimą: „Gaila matyti tokį nepagarbų EBU pareiškimą. Todėl prašome savo partnerių surengti tolesnes derybas.“
Tačiau ketvirtadienį EBU dar kartą pakartojo savo poziciją, naujame pareiškime teigdama, kad „visiškai supranta nusivylimą, kuris lydėjo ankstesnį pranešimą“.
Naujas EBU pareiškimas:
„EBU visiškai supranta nusivylimą, kurį sukėlė pranešimas, kad 2023 m. „Eurovizijos“ dainų konkursas (ESC) negalės būti rengiamas Ukrainoje, šių metų nugalėtojos šalyje.
Priimant šį sprendimą buvo vadovaujamasi EBU atsakomybe garantuoti, kad būtų įvykdytos sąlygos, užtikrinančios visų dirbančių ir dalyvaujančių renginyje, kurio planavimas turi būti nedelsiant pradėtas organizuojančioje šalyje, saugumą ir apsaugą.
Paprastai „Eurovizijos“ dainų konkurse arba jo metu akredituojama ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių, įskaitant komandą, personalą ir žurnalistus. Tikimasi, kad į renginį iš viso pasaulio atvyks dar 30 tūkst. gerbėjų. Jų gerovė yra mūsų pagrindinis rūpestis.
Todėl labai svarbu, kad sprendimus, susijusius su tokiu sudėtingu tiesioginiu televizijos renginiu, priimtų transliavimo profesionalai ir kad jie nebūtų politizuojami.
„Eurovizijos“ dainų konkurso taisyklėse, su kuriomis sutinka visi dalyvaujantys transliuotojai, aiškiai nurodyta, kad renginys gali būti perkeltas esant force majeure aplinkybėms, pavyzdžiui, vykstant karui.
Atsakant į EBU saugumo klausimyną, mums pateiktame Ukrainos vertinime buvo pabrėžta nemažai pavojų, kurie turėtų įtakos neatidėliotinam tokio didelio renginio planavimui, įskaitant „didelę“ oro antskrydžių ir (arba) lėktuvų atakų arba bepiločių orlaivių ar raketų atakų, kurios gali sukelti daug aukų, riziką.
Be to, EBU kreipėsi į trečiosios šalies saugumo ekspertus, kurie aiškiai nurodė, kad Ukrainoje siūlomos atsakomosios priemonės grėsmėms sumažinti planuojant renginį yra nepakankamos tarptautiniam viešam renginiui, o masinių aukų įvykio rizikos įvertinimas dėl vykstančio konflikto yra „didelis“.
Be saugumo problemų, dėl Ukrainoje tebesitęsiančio konflikto delegacijos ir dalyviai nenori vykti į šią šalį. Taip pat atkreipėme dėmesį į NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pastabas, kad karas Ukrainoje „gali trukti ne vienerius metus“.
Kalbant apie galimybę rengti konkursą pasienio vietovėje, esančioje netoli kaimyninės šalies, siūlomų vietų specifikacijos ir būtinos aplinkinės infrastruktūros trūkumas neatitinka ESC reikalavimų.
Darydama išvadas EBU taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis dabartine informacija, 2023 m. Ukrainoje nenumatyta jokių didelių tarptautinių koncertinių turų.
Visa tai prisideda prie bendro EBU vertinimo, kad saugumo ir veiklos garantijų požiūriu nėra įvykdyti būtini „Eurovizijos“ dainų konkurso rengimo reikalavimai, kaip nustatyta „Eurovizijos“ dainų konkurso taisyklėse.
Atsižvelgdama į visa tai, EBU apgailestaudama priėmė sprendimą perkelti renginį į kitą šalį ir tęs diskusijas dėl tinkamos vietos kitų metų „Eurovizijos“ dainų konkursui paieškos. Džiaugiamės galėdami toliau bendradarbiauti su savo Ukrainos nare UA:PBC visais šiais klausimais."
