„Eurovizijos“ organizatorių įdiegta naujovė, kuomet po 50 proc. galutinio rezultato lemia žiūrovų ir komisijos balai, o apdovanojimo ceremonijos metu atskleidžiama tik tai, kaip balsavo kiekvienos šalies komisija, padėjo sudaryti įspūdį, kad politinio balsavimo „Eurovizijoje“ nebeliko.
Vienintelė komisija, kuri skyrė Ievai Zasimauskaitei 12 taškų, buvo Kroatijos – šalies, kuri ypatingais ryšiais su Lietuva nepasižymi.
Tuo tarpu žiūrovų balsai iš pradžių buvo paskelbti tik kaip bendra visų 43 „Eurovizijoje“ dalyvavusių šalių žiūrovų balsų suma. Tačiau šeštadienio naktį „Eurovizijos“ oficialus puslapis paskelbė, ir kaip balsavo kiekvienos šalies žiūrovai.
Balsavimo rezultatai parodė – balsuojant žiūrovams emigrantų balsavimas ir politinės draugystės išlieka aktualūs veiksniai renkant geriausią dainą.
Daugiausia balsavo emigrantų šalys
Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. lietuviai daugiausiai emigravo į šešias šalis – Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją, Airiją, Daniją ir Švediją. Tos pačios keturios šalys – Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija ir Vokietija – pagal emigravusių į jas lietuvių skaičių pirmavo ir 2016 m. Iš „Eurovizijos“ žiūrovų balsavimo rezultatų akivaizdu, kad renginyje emigrantai buvo galinga jėga.
Lietuvai 2018 m. „Eurovizijos“ finale žiūrovai skyrė 91 tašką – vienu tašku daugiau negu komisijos. Pagal žiūrovų balsavimą šalis užėmė 10 vietą.
Daugiau nei pusę taškų Lietuva užsidirbo iš penkių valstybių, kurios yra tarp šešių populiariausių lietuvių emigracijos krypčių.
Lietuvai po 12 taškų skyrė penkių šalių – Estijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir Norvegijos žiūrovai. Dar po 7 taškus skyrė Švedijos ir Gruzijos žiūrovai, šešis – Kipro, penkis – Maltos, keturis – Vokietijos, du – Ukrainos.
Kitaip tariant, nors „Eurovizijoje“ dalyvauja 43 šalys, daugiau negu pusę žiūrovų taškų – 47 iš 91 – Lietuva užsidirbo iš penkių valstybių, kurios yra tarp šešių populiariausių lietuvių emigracijos krypčių.
Dar 24 taškus Lietuva gavo iš kaimynių Latvijos ir Estijos, o 9 taškus – iš Gruzijos ir Ukrainos, kurioms politinėje arenoje irgi reiškiame palaikymą.
Tiesa, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos, su kuriomis Lietuva turi sieną, žiūrovai Lietuvai taškų neskyrė. Tad panašu, kad „Eurovizijoje“ artimi politiniai ryšiai yra svarbiau negu geografinis artumas.
Iš likusių trisdešimties valstybių, su kuriomis Lietuva ypatingai artimų sąsajų neturi, Lietuvai taškų skyrė vos dvi – Malta ir Kipras. Taigi politika ir emigracija I.Zasimauskaitei, kalbant apie žiūrovų balsus, išėjo į naudą.
Kontrastas: šalių, su kuriomis Lietuva nei geografinių, nei politinių sąsajų neturi, komisijos kaip tik buvo draugiškesnės, Lietuvai jos kartu skyrė net 58 taškus. O štai Airijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ar Latvijos komisijos Lietuvos dainą įvertino daug prasčiau negu tose valstybėse balsavę žiūrovai.
Patys Lietuvos žiūrovai balsuodami irgi nepamiršo kaimynų – 12 taškų skyrė Estijai.
Pusfinalyje emigrantai irgi padėjo
Pusfinalyje, kuriame dalyvavo I.Zasimauskaitė, emigrantų veiksnys buvo toks pats aktualus. Iš viso iš kitų šalių žiūrovų I.Zasimauskaitė pusfinalyje gavo 62 taškus. Po 12 taškų skyrė Jungtinė Karalystė ir Airija, dešimt – Estija, šešis – Baltarusija.
Iš likusių penkiolikos tame pačiame pusfinalyje pasirodžiusių valstybių, tarp kurių nei kaimynių, nei gausiai emigrantų apgyvendintų šalių nebuvo, Lietuva tegavo 22 taškus.
Suskaičiavus ir žiūrovų, ir komisijos balsus, Lietuva su 119 taškų pusfinalyje liko devinta, vienuoliktą vietą užėmusį Azerbaidžaną aplenkusi 25 taškais: tikėtina, kad jei su burtais būtų pasisekę prasčiau, galėjome likti ir be finalo.
Panaši situacija buvo ir 2016 m., kuomet Lietuva taip pat pateko į finalą. Tada Donatas Montvydas finale iš žiūrovų gavo 96 taškus. Čia emigrantai vėlgi vaidino didelį vaidmenį – Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Airija skyrė po 12 taškų, Švedija – 8, Danija – 6. Dar aštuonis taškus skyrė latviai, po penkis – estai ir gruzinai, tris – ukrainiečiai.
Rusija, Baltarusija ir Lenkija, kaip ir šiemet, neskyrė nieko, visos likusios šalys kartu skyrė 27 taškus.
Vis dėlto vien tik emigrantų balsų nebūtų užtekę. Tai suprato 2017 m. Lietuvai atstovavę „Fusedmarc“. Grupė pusfinalyje užėmė priešpaskutinę, 17 vietą, nepaisant 12 taškų, gautų iš Airijos, ir dešimties, gautų iš Norvegijos – kitų valstybių žiūrovų Lietuvos daina nesužavėjo.
2015 m. finale, kuomet komisijų balsų dar nebuvo, tendencija buvo dar akivaizdesnė. Lietuvai atstovavę Monika Linkytė ir Vaidas Baumila surinko 30 taškų. Visi jie šalį pasiekė iš kaimyninių šalių (Latvija, Estija), draugiškų šalių (Gruzija) arba gausiai emigrantų apgyvendintų šalių (Jungtinė Karalystė, Airija, Danija, Norvegija)
Tad pokštas, kad emigrantus Lietuva įvertina tik per „Euroviziją“, savyje, atrodo, turi pagrindo – jie I.Zasimauskaitei ir buvusiems Lietuvos atstovams Eurovizijoje išties padėjo daug. O viltys sukurti dainą, kuri patiktų ir platesnei Eurovizijos auditorijai, lieka ateičiai.