2018-aisiais sėkmingai nacionalinėse „Eurovizijos“ atrankose pasirodžiusi grupė „The Roop“ šiemet sugrįžo su trenksmu – jau pirmosios laidos metu jie tiek pagal komisijos, tiek pagal žiūrovų balsus iškilo į pirmąją vietą ir užsitikrino kelialapį į pusfinalį. Negana to, socialinių tinklų vartotojai vyrukus jau dabar tituluoja nacionalinės atrankos nugalėtojais.
„Po mūsų 2018-ųjų pasirodymo pasikeitė tai, kad dar aiškiau pamatėme, ko reikėtų, ir grįžome tada, kai supratome, kad turime tą dainą. Ne šiaip sau, kad „laba diena, mes čia tiesiog pasivaidensime“. Tai buvo gyvenimiška patirtis“, – grupės sugrįžimą į sceną komentavo grupės lyderis V.Valiukevičius.
Atėjome atstovauti Lietuvai
Paklaustas, ar šįkart tikėjosi tokio klausytojų palaikymo, atlikėjas nusijuokė: „Taip.“ Visgi vėliau jis savo nuomonę papildė. „Iš tiesų tai tuos tikėjimusis ir viltis išmainiau į maksimalų darbą, ką aš galiu geriausia tuo metu padaryti. Jeigu labai ko nors tikiesi ir to negauni, po to gali labai nusivilti. Aš įdėjau savo darbo maksimaliai ir juo tikėjau. Ne tikėjau, kad kas nors ateis iš šono ir patvirtins mano gerumą, o tiesiog pats tikėjau savo darbu“, – pasakojo pašnekovas.
Ryžtas išvykti į didžiąją „Euroviziją“ jau dabar aiškiai matosi V.Valiukevičiaus akyse. Tiesa, to dainininkas neįvardytų kaip noro nugalėti, žodžius jis parinktų kiek kitaip, atsargiau.
„Atėjome atstovauti Lietuvai. Nugalėjimas yra labai egoistiškas. Per savo gyvenimo etapus už savo ego labai daug kartų esu gavęs per galvą ir supratau, kad visada reikia kelti tikslus, kurie yra šiek tiek didesni negu aš. Dėl to iškėliau tikslą sukurti ir atlikti viską taip, kad mes galėtume atstovauti Lietuvai ir kad Lietuva būtų pamatyta didžiojoje „Eurovizijoje“, – kalbėjo V.Valiukevičius.
Kitoniškume slypi drąsa
Tiek iš komisijos lūpų, tiek iš internautų ne kartą nuskambėjusi pastaba – jog „The Roop“ pasirodymas yra kitoks, gal net keistas, bet ta gerąja prasme, tiesiog priverčiantis įsistebeilyti į rodomus netradicinius šokio judesius bei grimasas. Grupės lyderis tam visiškai pritaria – iš tiesų, kokia prasmė būti tokiam, kokie yra kiti?
„Užtenka būti standartu ir jų siekti. Ne per vieną „Euroviziją“ girdėjau: pasirinkome saugų variantą. Bet kas yra saugu? Saugu gyvenime yra tai, kas jau seniai žinoma ir dažnai atsibodę. Tikiu, kad Lietuva yra labai kūrybiška ir mes galime turėti savo skirtingą identitetą. Nebūtinai turime atitikti švedų, vokiečių ar dar kieno nors kito identitetą. Norėčiau, kad Lietuvą vienaip ar kitaip pamatytų“, – lūkesčių neslėpė dainininkas.
V.Valiukevičius pripažino, jog šitaip gimus dainai jis sumanęs turėti ir kitokį, išskirtinį šokį. „Supratau, kad jis turi būti keistas, kaip ir pati daina, kaip ir tas garsiukas, kuris vėliau įkyriai skamba ausyje. Po to supratau, kad šokis turi būti su mintimi ir eiti tolyn nuo standartų, nuo klišių“, – pasakojo atlikėjas ir pridūrė, jog vėliau jam teko susitikti su choreografu Marijanu, o jam ši mintis patikusi.
Svarbią mintį neša ir dainos „On fire“ simbolika – vaizdo klipe ir scenoje vaizduojami padidinamieji stiklai ir veidrodžiai čia tikrai yra ne veltui. Anot grupės „The Roop“ lyderio, tai žinia, jog tiek pats pasaulis, tiek mes patys esame linkę į save žiūrėti per padidinamąjį stiklą, kartais sureikšminti dalykus, kurie yra ne tokie svarbūs.
„Kad ir kas būtų gerai, mes per dažnai ieškome prie ko prikibti. O veidrodžiai yra dėl to, jog save dažniausiai vertiname per kitų atspindį – kas palike'ins, kas ką gero pasakys. Taip tampame priklausomi nuo kitų. O aš norėjau pasakyti, kad veidrodžiai ir padidinimo stiklas tampa tik žaidimu“, – pasakojo atlikėjas.
Išskirtinį pasirodymą parengęs atlikėjas taip pat pripažino, kad grupė jau dabar daro namų darbus – jeigu nusišypsotų sėkmė išvykti į didžiąją „Euroviziją“, V.Valiukevičius su kolegomis po truputį ruošiasi Lietuvą pasauliui iškomunikuoti kitaip, nei būtų įprasta. „Kitoniškumas yra drąsa. Tikiu, kad žmonės tai supras ir bus drąsu sakyti, kad jiems tai patinka“, – atviravo atlikėjas.
Ir vis dėlto ne veltui sakoma: neperšokus griovio, nesakyk „op“. „The Roop“ dar liko įveikti ne vieną varžovą, tarp kurių – ir tvirtieji scenos vilkai. V.Valiukevičius pripažino, jog būtent šiuos jis laiko didžiausiais konkurentais.
„Šitą rebusą galima lengvai išspręsti, – galimai į 12-ą kartą „Eurovizijoje“ dalyvaujančią Aistę Pilvelytę apeliavo atlikėjas. – Vis dėlto nebijau nei lietuvių atlikėjų konkurencijos, nei tarptautinės konkurencijos, nes nenoriu lygintis su kitais, tiesiog noriu daryti tai, ką galiu geriausia. Niekados nebūsiu kitas.“
Yra labai mažas žingsnis nuo neapykantos iki meilės ir atgal, nuo užmaršties iki prisiminimo ir laurų skynimo. Kaip ir šitas konkursas – gerai, jei būsi įvertintas, bet tai nesitęs amžinai. Po kiek laiko ateis kiti ir tu būsi pamirštas
Ir iš tiesų, pokalbio metu V.Valiukevičius ne kartą tą pabrėžė, jog grupė nesiorientuoja į jokius atlikėjus, anaiptol – nori pateikti ką nors unikalaus. Visgi dainininkas prisimena jam įstrigusį atvejį didžiojoje „Eurovizijoje“, kai pasirodę lietuviai jam labai patiko.
„Kas patiko iš ankstesnių pasirodymų, tai grupė „Skamp“. Buvo paprasta, gražu, bet labai smagu, labai gerai“, – komplimentų pasirodymui negailėjo V.Valiukevičius, tačiau pabrėžė, jog „The Roop“ jokiu būdu nesiekia padaryti ko nors panašaus.
Įveikta depresija ir laimė gyventi procese
Nedaugelis žino, bet kadaise V.Valiukevičius išgyveno labai panašias problemas į tas, kurios vaizduojamos „On fire“ vaizdo klipe. Atlikėjas neslepia, jog sirgo depresija, nes buvo priklausomas nuo kitų nuomonės apie jį.
„Depresija man buvo toks geras spyris į užpakalį ir tai, kad aš iš jos išlipau, yra labai gerai. Kaip ir daugelis psichoterapeutų pasakytų, depresija yra ego liga, kuri po to tampa dar didesne. Ego liga yra tada, kai tu esi nepatenkintas tuo, kaip tave vertina kiti. Tuo metu tu nejauti stiprybės savyje, tavo ego ieško kitų palaikymo. Net kartais, kai esi auka, tai irgi yra ego dėl to, kad tu nori paguodos, dėmesio, nes neturi stuburo“, – išgyvenimus pasakojo muzikantas.
Iš tikro gyvenimas susideda iš proceso, visas gyvenimas yra procesas, o jo rezultatas – mirtis. Kiekvienos svajonės rezultatas, pasiekimas yra tos svajonės mirtis
Po sunkaus etapo V.Valiukevičius supratęs, kad, matyt, reikia keisti save iš vidaus. To jis linki ir kiekvienam žmogui. „Nuostabu yra tada, kai nesi priklausomas nuo kitų“, – kalbėjo atlikėjas.
Tiesa, būtent įvaizdis yra neatsiejama scenos žmogaus dalis – čia muzikantai yra labiausiai vertinami kitų, tai yra jų darbo dalis. Todėl atlikėjams V.Valiukevičius rekomenduoja scenoje įvaizdį ne formuoti, o juo būti.
„Gal tiesiog būk toks, kokiu pats nori būti, kas tau kuždama viduje. Nebūk tuo, kuris daugiau parsiduos, dėl ko tu neva gausi daugiau meilės, nes, kai esi scenoje, tai yra labai slidus dalykas. Yra labai mažas žingsnis nuo neapykantos iki meilės ir atgal, nuo užmaršties iki prisiminimo ir laurų skynimo. Kaip ir šitas konkursas – gerai, jei būsi įvertintas, bet tai nesitęs amžinai. Po kiek laiko ateis kiti ir tu būsi pamirštas“, – mintimis dalijosi „The Roop“ lyderis.
V.Valiukevičius ypač akcentavo tai, jog jo įveikta depresija ir gyvenimo pokyčiai nesuponuoja minties, kad jis dabar yra visai kitas, jau susiformavęs žmogus. Anaiptol – atlikėjas sako, jog asmenybės ir gyvenimo dalis yra nenutrūkstamas kintamumas.
„Aš dar niekuo netapau, sakyčiau, kad mes gyvename kitime, t.y. vis kintame. Kai man pasako, kad kažkuo tapau, man atrodo, kad tai yra baigtinis dalykas. Aš nesu baigtinis“, – teigė dainininkas.
Būtent dėl to jis teigė visada besidžiaugiantis gyvenimu, kaip procesu. Ir konkursuose jis ne norintis laimėti, pasiekti savų rezultatų, o tiesiog jausti malonumą iš to, kaip jų siekia.
„Man labai patinka pats procesas – visi kažkaip pamiršo šitą dalyką, jie laukia rezultato. Iš tikro gyvenimas susideda iš proceso, visas gyvenimas yra procesas, o jo rezultatas – mirtis. Kiekvienos svajonės rezultatas, pasiekimas yra tos svajonės mirtis, o mes šito nesuvokiame. Po to ateina kita svajonė“, – mintimis dalijosi V.Valiukevičius.
Šiuo metu įsisukęs tiek į „Eurovizijos“ verpetą, tiek į naujo albumo įrašinėjimo džiaugsmus atlikėjas teigė, kad būtent dėl tokios mąstysenos galima pagaliau jaustis laimingam.
„Dabar esu labai laimingas – mes einame ruoštis pasirodymui, repetuoti, reikia anksti keltis arba labai vėlai eiti miegoti, dėl ko nors jaudintis. Man visa tai patinka dėl to, kad aš galvoju – wow, kokį nuostabų gyvenimą gyvenu“, – pokalbį užbaigė pašnekovas.
