Kiek kartų mes galime laimėti ir pralaimėti? 2013-aisias savo dainoje „Eurovizijoje“ to klausė Emmelie de Forest. Tiek ji, tiek dar devyni konkurso nugalėtojai per praėjusį dešimtmetį į „Euroviziją“ pateko per atviras nacionalines atrankas. Vienintelę Conchitą Wurst 2014-aisiais per uždarą atranką išrinko Austrija.
Taigi atlikėjai į „Euroviziją“ renkami dviem būdais: uždaros atrankos principu, kai transliuotojas pats parenka atlikėją ir dainą, arba atviros atrankos būdu – per televizijos šou atlikėją renka tik žiūrovai arba žiūrovai kartu su vertinimo komisija.
Dar yra vadinamasis mišrus variantas, kai transliuotojui parinkus atlikėją, žiūrovams tiesioginio eterio metu suteikiama galimybė išrinkti dainą. Tokį variantą šiemet pasirinko Suomija. Uždaros atrankos būdu suomiai išsirinko atstovę Saarą Aalto, išgarsėjusią per muzikinius projektus Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tačiau daina jai bus išrinkta tik kovo pradžioje tiesioginiame eteryje.
Be atrankos Lietuvos atstovas į „Euroviziją“ vyko tik kartą – 1994-aisiais šalis debiutavo su Ovidijaus Vyšniausko daina „Lopšinė mylimai“, po to visą laiką vyko televizinė atranka. Tiesa, keitėsi taisyklės, formatas.
Nacionalinė atranka Lietuvoje, kai atlikėjai gali atlikti savo dainas arba rinktis iš kompozitorių atsiųstų, nesikeičia jau trejus metus.
„Tai yra didelis televizinis projektas, kuriame dabar pirmuose keturiuose koncertuose pasirodo beveik visi, kas pateikė paraiškas. Kažkas mėgsta sakyti, kas juos išleido į sceną? Pačių, pačių „geriausių“ mes neišleidžiame į sceną. Bet šiaip tai yra gera galimybė pasirodyti jauniems žmonėms scenoje dainuojant naujas, originalias dainas, o ne perdirbinius, ne koverius. Sudainuoti dainą, kurios niekas niekada neinterpretavo, tu negali pasiklausyti kažkieno įrašų, tu turi dainuoti naują dainą. Tai yra kur kas sunkiau“, – sako Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas.
A.Giržadas, kalbėdamas apie skirtingus formatus, palygino lietuvių ir latvių rezultatus.
„Kalbant apie atrankas, kuri yra blogesnė, kuri geresnė... Visai neseniai internete kalbėta – „pasižiūrėkite į latvius, jie atsigavo“, bet aš manau, mes galime palyginti statistiką su latviais – per paskutinius septynerius metus – mes buvo penkis kartus finale, latviai – tik du“, – pastebi A.Giržadas.
Pasak Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovo, atrankų, kuriose lemia tik žiūrovų balsas, Europoje nėra daug – tai didelės šalys, kuriose ir skambučių srautai dideli. Tokio dydžio šalyse kaip Lietuva, pasak A.Giržado, leidus balsuoti tik žiūrovams, galimas balsų klastojimas.
Lietuvos nacionalinės Eurovizijos atrankos komisijos narys Ramūnas Zilnys mato ir teigiamų, ir neigiamų šalies atrankos savybių.
„Yra nemažai atrankų Europoje, kurios yra trumpesnės negu ši, žmonės ten nepavargsta nuo tų dainų ir atlikėjai galbūt išlaiko daugiau adrenalino. Kita vertus, aš manau, kad galimybė pamatyti atlikėją bent kelis kartus scenoje, jį išgirsti, suteikia galimybę geriau pasirinkti, galimybę priprasti prie tos dainos, pamatyti jos pliusus ir minusus. Kita vertus, tie skaičiai, kad labai daug LRT televizijos žiūrovų žiūri šitą atranką irgi prisideda prie to, kad jiems leista šita pramoga mėgautis šiek tiek ilgiau“, – sako R.Zilnys.