Tarp favoritų minimi Armėnijos, Švedijos ir Ukrainos atstovai, bet tokio aiškaus favorito kaip pernai, kai su daina „Only Teardrops“ laimėjo danė Emmelie de Forest, šiais metais nėra.
Tai, kad politika vis dar yra glaudžiai susijusi su balsavimu per Euroviziją, rodė ir tai, kad antradienio pusfinalio žiūrovai nepritariamai šaukė paskelbus apie tai, kad Rusijos atstovės pateko į finalą. Be to, stebėtojai mano, kad Ukrainos atstovei šeštadienį gali tekti ir užuojautos balsų.
Neprognozuojamas rezultatas puikiai dera prie visuomeninio transliuotojo DR planų pateikti dramatiškesnį, realybės televizijos atspalvį turintį apipavidalinimą šou, kuris kartais vadinamas didžiausiu su sportu nesusijusiu televizijos renginiu pasaulyje.
„Truputį didiname tempą, kad padidintume saspensą – sakė vykdomoji prodiuserė Pernille Gaardbo. – Kai artistai lips nuo scenos, mes rodysime jų reakciją... Norime padaryti kaip galima dramatiškiau“.
Po to, kai konkurso kaina ėmė smarkiai kilti ir Azerbaidžano sostinėje Baku 2012 metais, kaip kai kas teigia, pasiekė milijardą dolerių, Švedija pernai kainos kartelę nuleido, o DR nurodė, kad stengsis tokį lygį išlaikyti, ir pažadėjo išleisti maždaug 190 mln. kronų (25,5 mln. eurų).
Pernai Euroviziją stebėjo 170 mln. televizijos žiūrovų.
Transliuotojai daugelyje Europos šalių vis dar kenčia biudžeto apkarpymus, o Bulgarija, Kipras ir Serbija paskelbė, kad šiemet Eurovizijoje nedalyvaus.
Šis žėrintis dainų konkursas, kurį žiūrovai mėgsta keiksnoti, populiarėjo nuo 10-ojo dešimtmečio, kai Europos transliuotojų sąjunga panaikino griežtas taisykles dainuoti nacionaline kalba ir su dirigento diriguojamu orkestru.
Nors pastaraisiais metais konkurso patrauklumas „pagrindinės srovės“ atstovams didėjo, šis renginys, kuriame dera humoras, įnirtingas nacionalizmas, „užsimaskavę angelai“ ir „sultingos šlaunys“, toliau glumina daugelį ne europiečių.
„Aš tiesiog nesuprantu“
„Atsiprašau, eurai, bet aš tiesiog nesuprantu“, – per antradienio pusfinalį „Twitter“ parašė Kopenhagoje gyvenantis amerikietis Justinas Cremeris.
„Įsijungiau iš įdomumo ir tiesiog negalėjau patikėti, kaip tai baisu. Ištvėriau tik kiek daugiau nei dvi dainos“, – pridūrė jis.
Po nepriklausomybės Eurovizija itin išpopuliarėjo buvusio sovietinio bloko šalyse, kurios paprastai šį konkursą vertina rimčiau, nei tokios valstybės kaip Didžioji Britanija, kur daugeliui jis asocijuojasi su pašaipiais diktoriaus Terry Wogano komentarais.
Danija Euroviziją rengė ir 2001 metais, po „Olsen Brothers“ pergalės su daina „Fly on the Wings of Love“.
Daugelis danų vis dar prisimena BBC komentatoriaus T.Wogano kandų apibūdinimą vedėjų poros adresu – „Dr. Mirtis ir dantukų fėja“. Vedėjai buvo išjuokti dėl to, kad kiekvieną dainą pristatydavo rimuotais kupletais.
Šiemet organizatoriai pasitelkė tris vedėjus, tarp jų – Pilou Asbaeką, kuris tarptautinei auditorijai pažįstamas dėl vaidmens danų politinėje dramoje „Borgenas“ (Borgen), ir po antradienio pusfinalio reakcija socialinėje žiniasklaidoje buvo labai pozityvi.
Pagrindinė Kopenhagos parduotuvių gatvė buvo paversta dūzgiančia „gerbėjų mylia“ ir kol kas viskas klostosi sklandžiai Eurovizijos salėje – anksčiau neišbandytoje ir prašmatnumo tarsi nežadančioje buvusioje laivų statykloje pramoniniame rajone.
„Pamanėme, kad tai superįdomi vieta, labai įkvepianti vieta. Ji labai vyriška ir neapdirbta“, – sakė P.Gaardbo.
„Žiūrovai sėdi gan arti scenos. Nors yra 11 tūkst. žmonių, ji atrodo palyginti jauki“, – pridūrė ji.