„Iš karto sakau, kad tai, ką papasakosiu, žinau 100 proc. Nieko neišsigalvojau. Galbūt yra dalykų, kurių nepasakysiu dabar. Bet jei reikės, kai ateis laikas, pasakysiu daugiau. Noriu pabrėžti, kad LRT televizijai aš neturiu jokių priekaištų. Visame šiame reikale nebuvo pačios televizijos. Nežinau, ar jie žino, kaip viskas vyksta „Eurovizijos“ atrankos viduje, bet jie turi sužinoti“, – išskirtiniame interviu 15min pasakojo Vilija Pilibaitytė-Mia.
Antradienio vakarą filmuojant antrą „Eurovizijos“ atrankos laidą, čia į sceną žengė ir Mia. Visgi išgirdusi komisijos komentarus ir jos narių skirtus balus, atlikėja nusprendė nebetylėti ir papasakoti, kaipgi iš tikrųjų yra renkamas Lietuvos atstovas konkurse.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Pogrebnojus įvertino Mios eurovizinį įvaizdį: „Į laidotuves einat?“
Mia, kaip jautiesi po pasirodymo?
Mano emocijos jau aprimo, vakar grįžus buvo kur kas didesnės. Visgi manau, kad reikia nebetylėti. Visi atlikėjai kaip ir žino povandenines „Eurovizijos“ sroves, bet niekas apie tai garsiai nekalba.
Aš čia dalyvauju ketvirtą kartą. Galiu pasakyti, kad 2015-aisiais, tai buvo antrasis mano kartas, likus kelioms dienoms iki finalo aš sužinojau, kad neturiu šanso laimėti. Aš nežinau, kodėl aš tada nutylėjau. Nežinau, kodėl aš iš viso sutikau. Nežinau, kodėl tada nekalbėjau. O reikėjo.
Įsivaizduokim taip: šeštadienio vakarą vyksta finalas, o prieš tai ketvirtadienį mane pasikviečia ant kilimėlio. Nenoriu minėti pavardžių, tebūnie tai paslaptis. Manęs paklausė, ko noriu už tai, kad Monika ir Vaidas dainuotų finale duetu. Pajuokavau – dėkit milijoną ant stalo ir būsim atsiskaitę. Sakė, kad milijono nėra, bet jie man gali pasiūlyti „Slavianskij Bazar“. Na, laba diena... Ir tie žmonės vis tiek norėjo, kad aš kovočiau, nepasiduočiau ir neparodyčiau nieko publikai.
Manęs paklausė, ko noriu už tai, kad Monika ir Vaidas dainuotų finale duetu. Pajuokavau – dėkit milijoną ant stalo ir būsim atsiskaitę. Sakė, kad milijono nėra, bet man gali pasiūlyti „Slavianskij Bazar“
Tai taip vyksta „Eurovizija“. Galbūt po šito straipsnio būsiu diskvalifikuota iš jos. Gali sakyti, kad aš išsigalvoju. Bet jei reikės, aš turiu žmogų, kuris buvo šalia manęs ir tuo metu viską girdėjo.
Kaip reagavai į tokį „pasiūlymą“?
Mes paskui labai ilgai kalbėjomės. Tai buvo prodiuseriai. Audriaus Giržado tame žaidime nebuvo. Aš patyriau šoką, pasijutau tarsi suparalyžiuota. Galvojau – Dieve, aš tiek savęs atidaviau, tiek dirbau, tiek investavau laiko ir pinigų, o šiandien gaunu spjūvį į veidą. Kad ir pasakysiu „ne“, prieš vėją juk nepapūsiu, nes ne aš konkurso taisykles kuriu.
Visur yra parašyta, kad konkurso rengėjai gali keisti taisykles. Tai jos ir buvo pakeistos. Ir pakeistos labai negražiai.
Tas susivienijimas du prieš vieną... Kai Vaidas Baumila ir Monika Linkytė finale tapo duetu, o aš likau viena... Gal ta daina jiems tiko, viskas gerai. Bet kaip galima prieš dvi dienas pakeisti konkurso taisykles, kuriose buvo parašyta, kad trys atlikėjai rungiasi tarpusavyje. Aš tiek nervinausi, man buvo labai skaudu...
Iš pradžių buvau labai supykusi, galvojau, kad nedainuosiu, o tiesioginiame eteryje tik nusilenksiu visiems ir pasakysiu „ačiū“. Bet visgi man buvo gaila žiūrovų, juk jie padėjo man ateiti iki finalo, negalėjau dar jiems spjauti jiems į veidą ir pasakyti, kad nekovosiu. Kovojau iki paskutinio lašo, atidaviau viską, ką galėjau.
Bet ką aš galėjau padaryti. Jeigu prodiuserių kompanija rengia „Euroviziją“, tai ir išvažiuoja tie atlikėjai, kurie priklauso tiems prodiuseriams. Tai nėra sąžininga.
Mios pasirodymas 2015-ųjų „Eurovizijoje“:
Ar tai buvo pirmas kartas, kai sužinojai apie šias povandenines sroves?
Ne, bet apie tai, kai dalyvavau „Eurovizijos“ atrankoje pirmą kartą, aš išvis nenoriu kalbėti (2014-aisiais, Lietuvos atstove buvo išrinkta Vilija Matačiūnaitė – red.). Mes turime susitarimą, aš vis dar gerbiu tuos žmones, su kuriais aš dirbau. Bet ten irgi nebuvo skaidru. Iškart buvo aišku, kas laimės.
Taigi aš du kartus nusileidau, nulenkiau galvą ir sau pasakiau, kad daugiau „Eurovizijoje“ nebedalyvausiu. Bet visgi esu muzikos kolekcionierius, esu išprotėjusi dėl muzikos. Su tuo kartėliu susigyvenau. Grįžau čia tik dėl dainos. Gerų dainų iš užsienio autorių taip paprastai negausi. O man šita daina yra kažkas wow.
Jeigu man patinka kūrinys, man tikrai nesvarbu, kas ką pasakys. Bet dėl vakar – tikrai nemanau, kad buvau verta tik ketvertuko (komisija skyrė Miai 4 balus – red.). Taip, žiūrovai gali ištempti. Bet aš neinu ten tam, kad vilkčiausi iš paskos. Beje, mes pamirštame esminį dalyką, kad tai – ne atlikėjo konkursas. Tai yra dainų konkursas. Mes turime dėkoti rašytojams, kūrėjams, kurie sukuria dainas. Mes einame su jų vėliava. Bet kažkodėl visada yra išaukštinamas atlikėjas, o ne kompozitorius. Taip, be jo daina neskambėtų. Bet nepamirškime, tai yra „Eurovision song contest“, pabrėžiu – „song“.
Pirmasis Mios pasirodymas 2014-ųjų „Eurovizijoje“:
Ar užkulisiuose taip pat kalbama apie šią neteisybę?
Visi jaučia. Praėjusiais metais niekas nežinojo, kas prodiusuoja „Fusedmarc“ iki tos minutės, kol jie išvažiavo į „Euroviziją“. Jie išdygo kaip Pilypas iš kanapių. Jie buvo nišiniai atlikėjai, kurie išvažiavo į konkursą. Nieko nesakau, galbūt kažkam patiko ta daina. Man ji irgi patiko, bet nebuvo daina nugalėtoja, mano nuomone.
Aš noriu pasakyti, kad visi atlikėjai bijo kalbėti. Bijome tų aukštesnių mūsų instancijų, bijome prodiuserių, kurie su mumis po to nebendraus. O iš tikrųjų nėra ko bijoti, tai yra nesąmonė. Tai yra pasityčiojimas.
Galbūt jau dabar aišku, kas šiemet važiuos į „Euroviziją?
Niekada nežinai, kas yra suplanuota. Visada sprendžia simpatijos, antipatijos, draugystės, ne draugystės. Turi būti kažkokia nauda vieniems ar kitiems.
Įsivaizduokite, atlikėjas išvežamas į „Euroviziją“. Kokia iš to nauda? Po konkurso vadybininkas gauna labai daug brangiai apmokamų koncertų. Taip pat yra galimybė išvažiuoti į užsienį, yra proga sužibėti prieš tokią publiką. Šitas reikalas įsisenėjęs, o visi sukandę dantis tyli. Aš dalyvauju čia ketvirtą kartą ir niekas nesikeičia iš esmės.
Paminėjote komisiją. Jūsų manymu, jos nariai taip pat balsuoja nesąžiningai?
Kartą viena atlikėja man papasakojo įdomų dalyką. Komisijoje sėdėjo mano labai geras draugas, ta atlikėja tuo metu dalyvavo konkurse. Jis po filmavimo ją pagyrė, kad daina buvo labai gera. Ji paklausė, kodėl tada komisija davė tiek mažai balų. Jis teigė, kad jiems tiesiog buvo pasakyta, jog reikia duoti šiai dainininkei tiek balų ir viskas.
Aš labai gerbiu LRT televiziją. Bet kažkodėl kituose konkursuose ta pati komisija apie mane kalba kitaip. Bet kai ateina „Eurovizija“, jau tampu žiauriai bloga.
Kiekvieną kartą eidama į sceną, aš žiauriai jaudinuosi. Aš žinau, kaip bus, žinau, kad nieko gero nepasakys. Praėjusiais metais mane sumaišė su žemėmis, šiais metais sakė – puiku, viskas gražu, bet 4 balai.
Ir šiaip, tas principas, kai komisija sėdi priešais sceną... Išeina taip, kad ateini dainuoti būtent jiems, bet juk turėtum dainuoti žmonėms. Šiais metais aš jaučiausi labai kvailai, kai per mano pasirodymą į ją buvo pakviestas Vaidas Baumila. Visi puikiai žino, kokie „puikūs“ yra mūsų santykiai.
2015-aisiais, kai jie su Monika išvažiavo į „Euroviziją“, Vaidas sakė, kad labai laukia mano pasveikinimo. Na, nors tu ką, liežuvis neapsivertė.
Tačiau aš nelaikau pykčio nė prieš vieną iš jų. Man tiesiog nusibodo tylėti, nusibodo žiūrėti į atlikėjus, kurie ateina į atrankas stengiasi ir be reikalo.
Aš labai gerbiu žmones, kurie kuria, ir pati esu dainų kūrėja ir autorė. Žinau, kiek laiko reikia atiduoti kuriant dainą. Tačiau konkurse iš pradžių būna simpatija arba antipatija atlikėjui, o tada jau nebesvarbu, kokia daina yra. Aš pati bendrauju su savo dainos autoriumi, ir man labai gaila, kai žmogus tikisi, deda viltis, aš pati jaučiuosi atsakinga ne tik už kūrinį, bet ir už patį kūrėją. O čia sėdi kažkokie keturi žmogeliukai, kurie sprendžia likimą. Kai kurie juk neturi nieko bendro su muzika. Jie nors kartą yra bandę padainuoti nors vieną dainą? Jaučiu, ne. Ar jie žino, kaip tai yra daroma? Sėdi ir komentuoja apie drabužius.
Kad ir vakar... Mano suknelė iki išvažiavimo gal keisis dar 10 kartų. Tai juk nėra esminis dalykas. Galima patarti, bet nereikia sudirbti, kad tai – „laidotuvių drabužis“. Kai bus finalas, tada jau bus matyti, kokią suknelę turėčiau vilktis. Gal pas tą patį žmogų ateisiu ir paprašysiu, kad jis man sukurtų drabužius. Bet mes ne į madų šou važiuojam. Jeigu neturime apie ką kalbėti, neturime daugiau komentarų, tai geriau patylėkime. Nekalbėkime apie drapanas, o kalbėkime apie esminius dalykus – dainą! Gal ją tobulinti reiktų, tokius komentarus noriu girdėti, ne apie drabužius...
Erica Jennings taip pat žadėjo dalyvauti konkurse, bet galiausiai apsigalvojo teigdama, kad nenori dalyvauti komisijos žaidimuose...
Erica Jennings – protinga moteris, pasitraukė laiku.
TAIP PAT SKAITYKITE: Netikėtas Ericos Jennings žingsnis – traukiasi iš „Eurovizijos“: nebenori komisijos žaidimų
Aš 15 metų scenoje, esu dalyvavusi ne tik Lietuvos konkursuose, ne kartą ir užsienyje dainavau. Ir sekėsi puikiai, žmonės įvertino. Tačiau Lietuvoje vis kur einu, atsimušu į kažkokią sieną. Užsienyje aš jaučiuosi kur kas geriau, ten esu gerbiama. O čia malama su mėsmale.
Aš nesu iš tų atlikėjų, kurie, tiesiai šviesiai pasakysiu, dėl kažkokios sau naudos eina ir bučiuoja kitiems rankas. Aš niekada tokia nebuvau. Esu atlikėja, žinau savo vietą, niekada nemeluoju ir neisiu spausti rankos dėl to, kad man tai bus naudinga. Dauguma atlikėjų bendrauja kitaip. Bet čia jų pasirinkimas, ne man smerkti.
Kaip sakoma, viltis – durnių motina. Šiais metais ėjau tikėdamasi, kad gal kas nors pasikeitė. Bet baikit, čia yra šou biznis. Jei nesi su jais, esi prieš juos
Nuoširdžiai galiu pasakyti, juk ne pirmas kartas atrankose. Praėjusiais metais nieko nesakiau, padėkojau ir išėjau iš konkurso. Bet šiais metais, aš žinau, kokia yra mano daina, ne vieną kartą jau koncertuose dainavau. Sulaukiau labai daug gerų atsiliepimų iš svetimų, nepažįstamų žmonių. Nepristatinėjau jos, kaip eurovizinės dainos, bet visi atkreipė dėmesį.
Kaip sakoma, viltis – durnių motina. Šiais metais ėjau tikėdamasi, kad gal kas nors pasikeitė. Bet baikit, čia yra šou biznis. Jei nesi su jais, esi prieš juos. Kad ir kaip bebūtų, kiekvienai laidai reikia reitingų, reikia žinomų veidų, tad mes kaip kokie durneliai ir dalyvaujame.
Praėjusių metų Mios pasirodymas:
O nauji atlikėjai mato šią „Eurovizijos“ pusę? Ar bent nutuokia?
Nežinau. Mes su jais nebendraujame, visi būna užsiėmę savais reikalais. Visa diena būna sugaišta dėl tų trijų minučių ant scenos. Vyksta generalinės repeticijos, repeticijos su pritariančiaisiais vokalistais, įvaizdžio kūrimas...
Bet seni vilkai visada pasikalba, kas čia darosi užkulisiuose. Ir nedalyvauja dėl to, nes žino, kas čia vyksta. Pavyzdžiui, kiek metų Aistė Pilvelytė dalyvavo. Iš tikrųjų, buvo kartų, kai ji tikrai privalėjo išvažiuoti. Bet nevažiavo.
Aišku, Donatas Montvydas turėjo puikią dainą, daugybės metų sceninę patirtį, jis padarė viską. Jis tikrai buvo vertas važiuoti. Net jei ir buvo kažkokios povandeninės srovės, jis vis tiek turėjo ten važiuoti.
Atlikėjai, kurie išvažiuoja, aišku, nėra niekuo kalti. Tiesiog yra tokia sistema.
Kas, jūsų manymu, turėtų keistis?
Pirmiausia, metai iš metų sėdi ta pati komisija. Ir tik atlikėjas nuvažiuoja, lieka paskutinėse vietose. Tik Donatui Montvydui pasisekė.
Atlikėjai, kurie išvažiuoja, aišku, nėra niekuo kalti. Tiesiog yra tokia sistema.
Bet keturi žmonės, kurie lemia 50 proc. balsų... Suprasčiau, jei būtų vien muzikologai, pavyzdžiui, kaip Darius Užkuraitis. Bet ką gali komentuoti žmogus, kuris išvis nieko apie muziką nenutuokia. Jis turi susiformavęs kažkokį muzikinį skonį, kuris nebūtinai bus teisingas. Jis skiria balus neatsakingai. Man visa tai atrodo labai neskanu.
Taip pat, mano manymu, nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje balsavimas turėtų būti nemokamas. Jūs pagalvokite, 500 žmonių nusprendžia, kas važiuoja į konkursą. Praėjusią savaitę atrankos nugalėtojas sulaukė tiek skambučių. Aš tikiu, kad kai kurie balsavo po 3–4 kartus. Tad paskaičiuokime, kiek žmonių renka... O kiek žmonių negali sau leisti skirti savo balso, nes neturi už ką, bet norėtų.
Jei pateksite į kitą etapą, ar dalyvausite?
Esu labai atsakinga atlikėja, negaliu sau leisti imti ir išeiti. Aš geriau iškrisiu garbingai. Į mane labai daug žmonių deda viltis. Esu atsakinga ne tik už save. Šįkart mano daina atkeliavo į „Eurovizijos“ hipoteką ir negaliu išeiti, nes pavesiu žmones, o aš to nenoriu.
O kitąmet?
Nebent kažkas keisis, bet šiaip ne. Liūdna dėl to. Bet reikia apie tai pradėti kalbėti. O ne tik tylėti, burbėti už nugaros ir būti nepatenkintiems. Aš nebijau net jei mane diskvalifikuos ar nusodins. Jau nebijau nieko. Prarasti nėra ko.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Pogrebnojus įvertino Mios eurovizinį įvaizdį: „Į laidotuves einat?“
