LRT Jurijaus komandai išmokėjo kiek daugiau nei 22 tūkst. eurų, o atskaičius mokesčius liko kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų. Vis dėlto už žiūrovų skambučius atrankos metu surinkta kur kas daugiau. 15min žiniomis, šios sumos gali siekti net apie 70-80 tūkst. eurų.
Tačiau tam yra paprastas paaiškinimas – tokiais atvejais dalis pinigų atitenka telekomunikacijų bendrovėms. 15min kalbintas „Eurovizijos“ atrankos prodiuseris Audrius Giržadas neslėpė, kad ta dalis ne tokia ir maža.
„Negaliu visiškai atskleisti tikslių sumų, nes yra tam tikras susitarimas, bet transliuotojui atitenka trečdalis ar tai ketvirtadalis. Visa kita – telekomunikacijų bendrovėms“, – sakė A.Giržadas.
Jis pripažino, kad išeities iš šios situacijos nelabai ir yra, tad reikia tenkintis tokiais įkainiais, kokius nustato bendrovės.
„Telekomunikacijų sistemos tiesiog tiek įkainuoja savo paslaugas, o kitą dalį atiduoda mums. Nemanau, kad jie galėtų visą šitą paslaugą daryti nemokamai ir visus tuos pinigus atiduoti mums“, – įsitikinęs A.Giržadas.
Jam antrino ir praėjusiais metais „Eurovizijos“ atranką prodiusavęs Lauras Lučiūnas. Jis pabrėžė, kad derėtų suprasti, jog „Eurovizija“ – ne tik pramoga.
„Iš tikrųjų nemaža dalis atitenka telekomunikacininkams, bet čia yra jų verslas, taip pat ir „Eurovizija“ – ji yra ne kažkoks labdaros renginys, o sakykim, normalus biznis. Jie, aišku, prisideda prie pasirodymo rengimo – vėliau atitenka 10 tūkst. ar daugiau, o tai vis tiek yra naudinga. Bet kad telekomunikacijų bendrovės neturėtų uždirbti, tai nemanyčiau“, – sakė L.Lučiūnas.
Vis dėlto Lauras pripažino, kad pasitaiko ir tam tikrų išimčių, kai telekomunikacijų bendrovės pasiima mažesnę dalį. Tačiau „Eurovizijos“ atveju tokios išimtys nelabai galioja.
„Verslo bendrovės turi nusistačiusios savo įkainius – tai yra visiškai normali tvarka. Tiesa, yra kiti numeriai, kurie skirti labdaros, paramos organizacijoms – jie turi labai didelį tarifą, bet nuo jų telekomunikacija ima labai mažus procentus. Tokius numerius naudoja labdaros organizacijos, bet jos turi juos kaip nuosavybę arba yra išsinuomavę ilgam laikui“, – kalbėjo L.Lučiūnas.
Jis pridūrė, kad prieš piktinantis, kur nukeliauja pinigai, surinkti už žiūrovų balsus atrankos metus, reikėtų suvokti, kad balsavimo tikslas – išrinkti laimėtoją, o ne surinkti pinigų jo pasirodymui didžiojoje „Eurovizijoje“. Reikia džiaugtis, kad atlikėjui iš to skiriama bent kažkokia suma, o tai vis tiek geriau negu nieko.
„Čia yra tiesiog šou dalis – žmonės balsuoja ir numeris reikalingas labiau tam, kad atrinktų laimėtoją, kad žmonės galėtų balsuoti, o ne tam, kad būtų surenkamos lėšos. O jeigu susirenka ir lėšų nuo to, labai gerai, kad televizija palieka tuos pinigus ir leidžia jais naudotis laimėtojui. Šiaip galėtų televizija nieko neduoti ir pasiimti visus pinigus – toks pasirinkimas taip pat yra ir nieko čia tokio.
Kartais susidaro įspūdis, kad visi galvoja, jog „Eurovizija“ yra kažkoks nacionalinis renginys, kur būtinai su trispalve reikia lakstyti ir būtinai prezidentė ar prezidentas turi išlydėti. Tai nėra Lietuvos renginys – tai yra Lietuvos televizijos laida, ir Lietuvos televizijos laida, būdama EBU nare, turi teisę už licencinį mokestį dalyvauti „Eurovizijoje“.
Čia yra televizijos laida, kurioje rungiasi dainos, tai kadangi sugalvotas toks formatas, kad konkursas vyksta ne tik vietinėje šalyje, bet dar Europos ir daugiau šalių mastu, tai atlikėjas ten ir važiuoja. Tačiau tai nėra kažkokia nacionalinė šventė – tai yra tiesiog televizijos laida, labai populiari pasaulyje“, – mintimis su 15min dalijosi L.Lučiūnas.
15min primena, kad anksčiau buvo organizuojami specialūs paramos koncertai, kurių metu buvo renkamos lėšos Lietuvos atstovams. Vis dėlto šios idėjos atsisakyta ir priimtas sprendimas skirti dalį balsavimo metu surinktų lėšų.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Euroviziją“ purto dar vienas skandalas: dėl italų klaidos Jurijus Veklenko nepateko į finalą
