Paskelbus visų šalių balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad į finalą pateko Gruzija, Ukraina, Turkija, Izraelis, Airija, Kipras, Azerbaidžanas, Rumunija, Armėnija ir Danija.
Lietuvos grupė „InCulto“ drąsiai ir užtikrintai atidarė „Eurovizijos“ pusfinalį su „Eastern European Funk“. Vaikinai atrodė pasitikintys savimi ir patenkinti pagaliau po daugybės repeticijų atlikę šią dainą visai Europai. Spaudos centre jų pasirodymas sutiktas būrio šokančių gerbėjų ir šūkio: „Lithuania goes!"
Armėnijos atstovė Eva Rivas ant scenos pasirodė kaip pasakoje: ant akmenėlio senelis grojo dūdele, fontanas čiurleno vandenį, o už nugaros išaugo žydintis medis. Pati atlikėja mūvėjo šviesiais džinsais ir Europą bandė užkariauti ne tik daina, bet ir suspausta išryškinta krūtine.
Trečiasis žiūrovų širdis virpino Izraelio saldusis berniukas Harelas Skaatas su daina „Milim“. Vaikinas taip stengėsi, kad drąsiai ir akivaizdžiai užtraukė pro šalį – užsienio žurnalistai ėmėsi už ausų.
Danijos duetas Chanee & N'evergreen savo lyriška daina, kurios priedainis primena seną šlagerį, privertė dainuoti ne tik publiką salėje, bet ir aktyviai tautiečius palaikančius Danijos žurnalistus. Lengvai įsimenamas priedainis – puikus koziris „Eurovizijoje“. Jis sulaukė gausaus palaikymo ne tik arenoje, bet ir spaudos centre.
Keistos išvaizdos ir šukuosenos Šveicarijos atlikėjas Michaelis von der Heide'as Europą bandė užkariauti auksiniu kostiumu, ugnies liepsnomis ir daina „II Pleut de L'Or“. Tik ar sėkmingai?..
Švedija sumaniai sugalvojo išnaudoti visą auditoriją, išdalydama žiūrovams raudonas šviečiančias lazdeles, kurias buvo nurodyta užsidegti būtent per jų pasirodymą. Moteriškai saldi dainininkė Anna Bergendahl publikos simpatijas pasisavinti norėjo gražia lyrine daina „This Is My Life“. Jai sekėsi puikiai – kas galėtų atsispirti tokiam Lolitos žavesiui. Spaudos centre po pasirodymo aidėjo garsūs plojimai.
Prieš septintą pasirodymą kažkas tarp žurnalistų užtraukė: „Drip drop drip drop...“ Tai reiškė, kad scenoje – Azerbaidžano atstovė Safura su daina „Drip Drop“. Seksualioji atlikėja, daug kam dainavimo maniera primenanti garsią dainininkę Beyonce, iš anksto laikyta viena favoričių. Ji net priklaupusi liejo savo dainos emocijas ir kratė plaukus. Jai baigus dainuoti, spaudos centre pradėtas skanduoti Azerbaidžano vardas.
Ukrainos dainininkė Alyosha scenoje pasirodė paslaptingai pasislėpusi po gobtuvu, bet jį vėliau parodomai nusimetė. Jos griežta ir emocinga daina „Sweet People“ buvo plaikstoma dirbtinio vėjo ir neturėjo aiškaus priedainio. Vis dėlto negalima ginčytis, kad emocinio užtaiso trūko – tikriausiai tai privertė žiūrovus šaukti po pasirodymo.
Sveiki patekę į muzikinę dėžutę ir grįžę į septintąjį dešimtmetį! Tai buvo galima pagalvoti pamačius Nyderlandų dainininkę Sieneke su daina „Ik Ben Verliefd (Sha-la-lie)“. Vieni žurnalistai šią dainą jau seniai pavadino nelaime, o kiti dėl jos galėtų padaryti bet ką. Bet kuriuo atveju galima užtikrinti, kad vieną kartą išgirdus ji skambės galvoje visą dieną, kad ir kaip to nenorėtumėte. Patikrinta. Galbūt to ir reikia?
Dviejų klaviatūrų fortepijonas ir pora, kuri svaidosi ugnimi tiesiogine to žodžio prasme. Dešimtas scenoje pasirodė Rumunijos duetas „Paula Seling & Ovi“. Kaip ir pridera dainos pavadinimui „Playing With Fire“, jų pasirodymas tiesiog skendo liepsnose. Ar nepaskendo?
Slovėnija pateikė šių metų „Eurovizijai“ keistą dainą, kurioje nesutarė liaudies motyvai ir rokas. Grupė „Ansambel Žlindra & Kalamari“ pasipuošė tautiniais drabužiais – taip pat padarė jų šalies žurnalistai. Pasibaigus slovėnų dainai, spaudos centre pasigirdo „Eastern European Kinda Funk...“
Airijos dainininkė Niamh Kavanagh visą savo lyrišką dainą „It's For You“ atliko stovėdama ant pakylos, kurią paslėpė ilga suknelė. Tai suteikė pasirodymui statiškumo, bet gerbėjų plojimų po pasirodymo netrūko.
Bulgarų gražuolis Miro ant scenos lipo tryliktas, pasipuošęs baltu kostiumu ir baltais lakiniais batais. Aplink jį skleidėsi futuristiniai sparnai, o jo galvą puošė panašaus stiliaus skiauterė. Pasirodymui padėjo plastiški šokėjų vertimaisi ore, tačiau pats dainininkas šoko sukandęs dantis. Per generalinę repeticiją priklaupęs ant vieno kelio jis negalėjo nuslėpti skausmo grimasos, o iš scenos išėjo šlubuodamas. Tačiau Europos žiūrovai to nepamatė. Ir neturėjo.
Dar vienas saldus berniukas, pataikantis į Rybako ir Bilano kategoriją, scenoje savo daina kvietė pasidalyti jausmais. Kipro atstovas Jonas Lilygreenas su muzikantų grupe „The Islanders“ atliko dar vieną lyrinę dainą šiame pusfinalyje „Life Looks Better In Spring“. Spaudos centre jis buvo sutiktas gana pasyviai.
Pabrėžtinai moteriškus jausmus demonstravo Kroatijos atlikėjos „Feminnem“, pasirodžiusios ant suolelio scenos viduryje. Jei žiūrovams būtų reikėję jas atskirti, nežinia, ar būtų pavykę, tačiau ne to jos lipo ant scenos. Įtartinai glostydamos viena kitą, jos atliko dainą „Lako Je Sve“ – pasirodymo pabaigoje staiga prie jų prisidėjo dvi šokėjos. Jos atvežė dvi raudonos širdelės dalis ir tarp jų įkalino dainininkes klonus.
Raudona spalva sceną nušvietė per Gruzijos atstovės Sofios Nizharadzės dainą „Shine“. Graži moteris kartais įkrisdavo į vyrišką glėbį ir ragino savo daina šviesti. Karštas gruziniškas kraujas tiesiog liejosi ant scenos iš plačiai atvertos dainininkės burnos. Pasirodymui pasibaigus, pagaliau vėl plojimais atgijo spaudos centras.
Antrą pusfinalį uždarė Turkijos atstovai „maNga“. Mirksinčios šviesos paslaptį kūrė ne tik apie pagrindinį vokalistą, bet ir apie scenos gale stovintį robotą. Šis pasirodymo pabaigoje sunkiai nusiplėšė visus šarvus ir – koks netikėtumas – pasirodė esantis blondinė. Turkijos žurnalistams pasirodymas labai patiko...