Rusija suskubo skelbti, kad „Eurovizijos“ dainų konkurso rezultatus lėmė politika. Panašu, kad propagandos skleidėjams teks dar sunkesnis uždavinys: pats Rusijos atstovas savo nuomonės apie Krymo okupaciją neslepia – tai Ukrainos dalis.
Tai S.Lazarevas pareiškė Ukrainos žurnalistei 2014 m. po Krymo okupacijos. Dabar šiuos jo žodžius cituoja didžiausios Vakarų žiniasklaidos priemonės. Beje, grįžęs į Rusiją S.Lazarevas savo poziciją pakeitė. Teigiama, kad tai ir leido jam išvažiuoti į „Eurovizijos“ dainų konkursą. 15min pateikia interviu tekstą.
– Sergejau, kaip tu gyvenai tais sunkiais Ukrainai laikais?
– Aš atsidūriau kryžkelėje, bet pažįstu daug žmonių Ukrainoje ir puikiai suprantu jų skausmą ir jausmus. Jie pavargę nuo politinės situacijos, kuri tęsėsi ilgus metus. Atėjo laikas ir tas pūlinys sprogo. Aiškiai suprantu, kad šie pokyčiai atsitiko tikrai ne spontaniškai. Žmonės ilgai kentėjo ir laukė.
– Tau dalyvaujant televizijos projekte „Ukrainos balsas“ buvo aneksuotas Krymas. Tu žiūrovams tapai okupantų atstovu?
– Esu labai dėkingas Ukrainos publikai, kuri supranta, kad toli gražu ne visi tai palaiko.
– Tau Krymas yra Rusija?
– Man ne. Nesuprantu to visuotinio rusų džiaugsmo, kad Krymas grįžo. Tokio džiaugsmo aš nejaučiu. Gal dėl tokių žodžių į mane pradės skristi Rusijos gerbėjų pomidorai, bet aš esu pripratęs, kad Jalta tai yra Ukraina.
Kai vyksta koncertai Kryme, aš atsisakau juose dalyvauti.
– Rusijos menininkai tapo propagandos įrankiu?
– Tikrai taip.
– Dalis jų net pasirašė atvirą laišką, kuriuo palaiko karinius veiksmus Ukrainoje. Kai kurie jų pradėjo savo gastroles. Tau tai siūlė?
– Taip, bet nesu pasiruošęs, nes nežinau, kaip turėčiau elgtis. Mano sieloje tai dar Ukraina, bet jau ir ne Ukraina. Tikrai žinau, kad niekada nedalyvausiu akcijose, kur bus šaukiama „Krymas mūsų!“ To nepalaikau.
– Kaip vertini savo kolegas, pasirašančius tokius laiškus?
– Manau, kad tai neprotinga. Aš jų neignoruoju, bet mūsų nuomonės nesutampa. Kito žmogaus nekęsti arba su juo nebendrauti aš negaliu, bet savo atmintyje aš pasilikau informaciją apie vieną ar kitą mano kolegų poelgį.
Nereikia kirsti iš peties. Nereikia galvoti, kad visi rusai vienodi. Kaip ir negalima taip galvoti apie ukrainiečius. Mes nesame priešai. Nepraraskime galvos. Nežudykime. Nekeršykime. Sveikas protas turi laimėti. Viską sugriauti yra labai lengva, bet pastatyti sunku.
– Tu nebijai atvirai dėstyti savo pozicijos ir po to grįžti į Rusiją? Nebijai, kad tau bus liepta krautis lagaminus?
– O kas man gali tai liepti? Aš nedalyvauju jokiose frakcijose, niekam nieko nesu skolingas. Taip, gali būti spaudimas, bet tikiuosi, kad jo nebus.
– Kai balerina Anastasija Voločkova pasakė, kad jai Krymas lieka Ukrainos dalimi, buvo net grasinta dvejais metais kalėjimo.
– Tikiuosi, kad to nebus. Taip, manęs gali nelikti valstybiniuose kanaluose. Ką padarysi. Taip mano gyvenime jau buvo. Mano atliekami kūriniai anglų kalba taip pat televizijoms nepatinka. Niekas jų nedraudžia, bet ir į televizijas neįsileidžia.
Kai pradėjau dainuoti, man atrodė, kad užsienyje padaryti muzikinę karjerą rusui yra įmanoma. Buvo grupės „Tatu“ nauja patirtis, Rusiją gerbė. Dabar viskas pasikeitė. Niekas su rusais dirbti nenori.
