Tikrasis Ellos vardas – Eleonora Kastner. 1910-aisiais ji gimė Vokietijoje. Ellos meilė muzikai netruko virsti aistra „Eurovizijos“ dainų konkursui – šeštajame dešimtmetyje Ella eurovizinių dainų klausėsi per radiją, vėliau nusipirkusi televizorių kiekvieną šou žiūrėjo per žydrąjį ekraną.
2011-aisiais išsipildė Omos svajonė: kai „Eurovizija“ vyko Vokietijoje, Diuseldorfe, anūkas ją nusivežė konkursą žiūrėti gyvai. „Žinoma, aš buvau visiškai sužavėta tos atmosferos, kuri tvyrojo arenoje. Vokietijos „Eurovizijos“ gerbėjų klubas man netgi suteikė garbingą narystę“, – pasakojo Ella.
2012-aisiais Ella važiavo ir į Azerbaidžaną, Baku – ten vykusią „Euroviziją“ taip pat žiūrėjo gyvai. „Pažadėjau sau, kad į „Eurovizijos“ konkursą važiuosiu kasmet, kol tik sveikata leis. Iki šiol man labiausiai įsiminė susitikimas su 2012-aisiais Rusijai atstovavusiomis „Buranovskiye Babushki“, – pasakoja senolė.
Matyt, Ella geriausiai iš visų gali papasakoti, kaip bėgant metams keitėsi „Eurovizija“. „Pradžioje televizija konkursą rodydavo be spalvų. Be to, dabar scenoje – kur kas daugiau veiksmo. Man labiau patinka žiūrėti „Euroviziją“ gyvai, o ne per televiziją – visai kitas įspūdis“, – sakė Ella.
Šiais metais Kopenhagoje senolė gyvai sirgo už Vokietijos atstovę Elaizą. „Man taip pat labai patiko Austrijos, Danijos atstovai. Bet kiekvienas dainininkas buvo vertas trofėjaus!“ – šypsosi Ella.