Žinoma, diskutuojama apie nugalėtojus, valstybių užimtas vietas, dainas, tačiau nederėtų pamiršti ir stiliaus komponento. Juk net ir „Barbara Dex“ apdovanojimai, vykstantys po konkurso, yra pašvęsti blogiausiais apsirengusio dalyvio apdovanojimui įteikti. Stilius ir drabužiai – vienas ryškiausių pasirodymo akcentų kasmet, tad apžvelkime visų finalo dalyvių aprangos pasirinkimus.
Kipras. Gana dažnas pop scenos ritmingų dainų atlikėjų pasirinkimas apsikarstyti vos keliais blizgančiais kutais. Iš esmės prikibti nėra prie ko, nes ir pačios aprangos nėra daug, tačiau Kipro atveju – tai privalumas. Atlikėjos siunčiama žinutė – seksualumas ir geismas, tad apranga šią žinutę išpildyti padeda.
Albanija. Ne vienam žiūrovui užkliuvo tai, kad šiemet kaip niekad daug dalyvių pasirinko blizgančio sidabrinio audinio apdarus. Po Kipro Albanija atrodė gerokai prasčiau, nors ir taikė į tas pačias vėžes.
Proporcijos neišlaikytos, į akis pernelyg krenta pėdkelnės, o tarpkojo linija blogai sukonstruota ir perdėm rėžiasi į kūną.
Izraelis. Atlikėja iš esmės pademonstravo du įvaizdžius. Pirmąjį galima pagirti, kadangi mini paltuką primenantis apdaras atrodė išties skoningai.
Tačiau tai, kuo dėvėdama dainininkė pasirodymą baigė, sunkiai telpa į bet kokias vertinimo kategorijas. Voratinklio ir virvių raizginio hibridas yra sunkiai suvokiamas ir nepateisinamas pasirinkimas.
Belgija. Tai yra puiku. Pagyros skrieja nuo A iki Z subalansuotam įvaizdžiui. Minimalistiška, subtilu, rafinuota. Pradedant makiažu, baigiant suknele ir avalyne atlikėja į sceną žengė apgalvojusi įvaizdį, o kiti grupės nariai jį puikiai užbaigė.
Rusija. Kartais būna sunku vertinti įvaizdį, kai dainoje užkoduota socialinė žinutė, kadangi tokiu atveju ir drabužiai būna specifiniai.
Visgi Manizhos kombinezonas nebuvo prastas pasirinkimas. Tai apranga labiau patiksianti, matyt, jaunajai žiūrovų daliai. Turbaną primenantis auksinis galvos apdangalas pridėjo savito šarmo.
Malta. Dar viena suknelė, įsipaišanti į pagrindinę šių metų tendenciją – blizgantis sidabrinis audinys. Įvaizdis atrodė nekaip, o jo negelbėjo ir aukščiau kelių siekiantys batai, kurie, pavyzdžiui, Belgijos atveju atrodė puikiai.
Portugalija. Vėlgi subtilu ir stilinga. Netgi sunku pakomentuoti tai, kas iš esmės atitinka gero įvaizdžio normas.
Komplimentai skrieja tobulam pagrindinio atlikėjo įvaizdžiui, kuriame dera viskas – nepriekaištingas kostiumas, maištinga šukuosena ir skrybėlė.
Serbija. Laiko mašina sugrąžino mus į 2005-ųjų Balkanų regiono pasirodymus. Besidraikantys plaukai, daug nuogo kūno, blizgučiai – tai tiesiog nebėra šiandiena, ir tiek.
Jungtinė Karalystė. Šalis, surinkusi absoliutų 0 balų, ne ką daugiau, deja, taškų gautų ir jeigu būtų vertinamas stilius. Atlikėjui buvo tiek per karšta, tiek nekomfortabilu dėvėti paltą, kurį jis buvo pasirinkęs pasirodymui.
Graikija. Sunku vertinti objektyviai, kadangi pati atlikėja Stefania yra be galo graži mergina, turinti puikią figūrą. Tad net jeigu jos pasirinktas violetinis blizgantis kombinezonas ir nėra stiliaus aisbergo viršūnė, tačiau akies tai netrikdė.
Šveicarija. Marškiniai, kurie buvo aptarinėjami bene labiausiai. Visgi sakyčiau ne jie patys, o bendras suformuotas įvaizdis kelia klausimų.
Apykaklė hiperbolizuota be jokios priežasties, marškiniai sukišti į kelnes taip pat be tikslo. Atlikėjas atrodė aprengtas neproporcingai ir nykiai.
Islandija. Tai buvo vienas geresnių vakaro įvaizdžių. Iš esmės drabužiai nėra niekuo išskirtiniai – netgi anaiptol, tokius būtų galima nesunkiai atrasti bet kurioje dėvėtų rūbų parduotuvėje.
Visgi vertinant kontekstą ir šios grupės koncepciją, stilius atitiko normas, buvo žaismingas, atrodė kompiuterizuotas ar skaitmenizuotas, kas bent originalumu išskyrė grupę iš sidabrinių blizgalų gausos.
Ispanija. Keblu pakomentuoti juodus marškinius ir juodas kelnes. Geriau nei Šveicarija, bet nepakankamai gerai, kad apie tai būtų galima rašyti tiradas. Kita vertus, kartais saugumas nugali išėjimą į paraštes.
Moldova. Dar viena apranga, kuri šaukte šaukia, kad yra atėjusi iš 2000-ųjų. Kaip sakė Filipas Kirkorovas, suknelę kūrė Beyonce ir J.Lopez dizaineriai, kurių konkrečios pavardės taip ir nenuskambėjo. Deja, tai nepadėjo išvengti senienos, neoriginalumo, kičo ir prasto skonio įspūdžio. Visas įvaizdis atrodo tarytum užstrigęs amžiaus pradžios erdvėje.
Vokietija. Žaismingas numeris – nuotaikingos ir aprangos. Šiame numeryje netrūko ryškesnių ir įsimenančių akcentų – rožinis švarkas, blizganti gitara, mėlynos atlikėjo kelnės ir kostiumas, imituojantis du iškeltus pirštus. Apmaudu, kad išskirtinumas nepadėjo Vokietijai pakilti virš priešpaskutinės vietos. Tiesa, pritariančiosios vokalistės atrodė visai stilingai.
Suomija. Vėlgi tai yra apranga pritaikyta prie pasirodymo koncepto, taigi pakomentuoti ar kritikuoti šiuo atveju nei derėtų, nei vertėtų. Suomių rokeriai pataikė beveik į dešimtuką savo pasirodymo rėmuose.
Bulgarija. Apranga nors ir nėra glamūrinė, tačiau šalia visų blizgančių ir kūną aptempiančių audinių saikingas ir oversize Victorios įvaizdis dvelkė paprastumu, tačiau tikrai ne prastumu. Jaukus buvo tiek pasirodymas, tiek stilius.
Lietuva. Nesinori girti tuščiai vien iš patriotizmo, bet džiugu, kad to daryti ir nereikia. Įvaizdis nepriekaištingas – ryški spalva, modernūs siluetai, puiki konstrukcija ir šarmingi Vaidoto aukštakulniai. Lietuva stiliaus atžvilgiu buvo tikrai viena geriausiai atrodžiusių šalių.
Ukraina. Kažkas tarp aukštosios stiliaus prabos ir nesusipratimo. Iš esmės kailiniai tapo pasirodymo akcentu ir jie neatrodė prastai, nors chaoso būta. Apskritai kalbant, numeris skoningas, nors pagrindinė vokalistė ne itin derėjo prie savo grupės.
Prancūzija. Na, Prancūzija yra Prancūzija ir komentuoti čia nėra daug ką. Minimalistinis įvaizdis, idealiai pasirinkta korseto tipo palaidinės ir trumpintų kelnių proporcija bei garbanoti Barbaros plaukai tapo madinga vyšnia ant „Eurovizinio“ mados torto.
Azerbaidžanas. Jeigu laiko mašina prieš tai mus jau buvo nukėlusi į 2000-uosius, tai Azerbaidžano atveju galima pasijausti jau kiek modernesnėje eroje – slenkstyje į 2010-uosius. Tai menka pergalė, bet vis šis tas. Juodas blizgumas, vėlgi daug nuogo kūno ne tik primena Serbijos divas, bet ir toli gražu nekvepia išskirtinumu bei savitumu. Jaunamartės keliaraištis reikalų taip pat negerina.
Norvegija. Įvaizdis, kuris iš visų bene arčiausiai priartėjo prie įvertinimo „katastrofa“. Aš negaliu rasti nė menkiausio argumento, kodėl į sceną reikia žengti atrodant šitaip. Tai yra labai blogai. Galima šį numerį priimti kaip pokštą, tada toks įvaizdis yra tinkamas. Visgi sparnai, kailiniai, grandinės ir angelą gniaužiantys velniai – vakarykštės dienos pelenai.
Nyderlandai. Nei labai gerai, nei labai blogai. Švarkas – žavus, puikiai atrodo odinės ir metalinės detalės ant rankovių. Tačiau kelnės neatrodo konstruotos šiam atlikėjui, nors jeigu stilių vertintume retro šviesoje, galima atrasti pliusų. Pritariantieji vokalistai, regis, drabužius rinkosi visi atskirai ir susitiko tik prieš išeidami į sceną.
Italija. Geriausia apranga – nuogumas. Kita vertus, italai demonstruoja, kad ir būnant pusnuogiu, reikia atrodyti stilingai.
Pagrindinio atlikėjo kombinezonas atrodo puikiai – ekstravagantiška, seksualu, įžūlu ir drąsu. Įvaizdis – išbaigtas, o aukštakulnių pakulnė, regis, pralenkia netgi Vaidoto.
Atskiros pagyros pagrindinio atlikėjo Damiano makiažui, tačiau užmetus akį į jo instagramo profilį tampa akivaizdu, kad šis vaikinas nesusipykęs su stiliumi ir netgi labai puikiai su juo sutaria.
Švedija. Apranga gera, matyt, buvo siekiama formuoti unisex įspūdį. Kaip bebūtų, tai vienas sėkmingesnių vakaro įvaizdžių. Įdomus audinių kontrastas – aksomas ir satinas – originalios proporcijos bei puikiai priderinti aksesuarai švedą išskyrė teigiamame kontekste.
San Marinas. Viena vertus, daug kičo (kailiniai iš plunksnų, auksinis galvą spaudžiantis apdangalas), kita vertus, įvaizdis visai atitiko pasirodymo nuotaiką. Lateksinės pirštinės atrodė sceniškai, laisvas kombinezono siluetas netrukdė atlikėjai judėti, o plunksnos aplink pečius ir rankas vis tik nebuvo blogiausia, ką teko matyti vakaro eigoje.
