Tarp Švedijos ir Estijos jau daugiau kaip trejus metus gyvenantis V.Crone skaičiuoja paskutines savaites, likusias iki „Eurovizijos“ Izraelyje. Su komanda jis ne tik ruošiasi konkursui, bet ir gastroliuoja po Estiją bei planuoja netrukus pristatyti naujus kūrinius.
15min V.Crone davė išskirtinį interviu, jo metu papasakojo apie savo muzikinio kelio pradžią, bandymą pritapti Jungtinėse Valstijose, lemtingą pažintį su estų kompozitoriumi ir kiek netikėtai atsiradusią galimybę atstovauti Estijai „Eurovizijoje“.
– Kaip susidomėjote muzika?
– Vaikystėje mano namuose nuolatos skambėdavo muzika. Tėtis klausydavosi vinilinių bitlų, „10cc“ plokštelių – dar ir dabar prisimenu, kaip ta muzika skambėdavo man einant miegoti. Ta muzika mane pastūmėjo pradėti mokytis groti gitara. Mokykloje mane labiau domino sportas, o muzika buvo tik kaip papildomas užsiėmimas. Būdamas 14–15 metų aš pradėjau lankyti muzikos klasę.
Čia slypi viena įdomi istorija. Tam, kad papulčiau į muzikos klasę, turėjau dalyvauti konkurse. Bet muzika nebuvo pagrindinis mano pasirinkimas, ją buvau įrašęs tik trečiuoju numeriu. Vis dėlto viską nulėmė mano tėtis. Mokytojui paklausus, kodėl muziką pasirinkau tik trečiuoju numeriu, mano tėtis pasakė, kad muzika yra pirmasis mano pasirinkimas. Taip ir papuoliau į muzikos klasę.
Būtent toje mokykloje parašiau pirmą savo dainą. Tada man buvo 15-a metų, dainos pavadinimas „Lullaby“, ją atlieku iki šiol.
– Sulaukęs pilnametystės, palikote Švediją ir išvykote į JAV. Kodėl?
– Išvykau ten, nes sulaukiau vienos prodiuserinės kompanijos pasiūlymo išleisti albumą. Tai nebuvo ilgalaikė emigracija – gyvenau tarp Švedijos ir JAV. Vykau į Niujorką, Nešvilį, Los Andželą. Ten su leidybine kompanija „Capital Records“ įrašiau kantri muzikos albumą. Deja, jis nebuvo išleistas, bet darbas prie albumo įrašymo buvo neįkainojama patirtis, susipažinau su labai daug žmonių, tarp jų su tokiais dainų kūrėjais kaip Diane Warren, Desmondas Childas ir Ericas Bazilianas.
– Kaip elgėtės grįžęs į Švediją? Jums tai turėjo būti sunkus metas?
– Sunkiausias laikas man buvo, kai sužinojau, kad mano albumo, kurį įrašinėjau JAV, neišleis. Tada sugrįžęs į Švediją turėjau apsispręsti, ką darau toliau. Bet man pasisekė, nes sutikau žmonių, su kuriais iki šiol dirbu. Jie man 2015-aisiais pasiūlė dalyvauti Švedijos nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje „Melodifestivalen“ kartu su Behrangu Miriu. Su ta daina nepatekome į finalą, tačiau tai vėl man suteikė neįkainojamos patirties. Toliau ieškojau savęs ir įrašinėjau kūrinius su įvairiais didžėjais, atlikėjais.
Kitais metais vėl bandžiau laimę konkurse, bet tą kartą mano daina nepapuolė į pagrindinį konkursą, tad viską kuriam laikui atidėjau į šalį.
– Ar šiuo metu jaučiatės, kad esate gerame kelyje?
– Šio klausimo sulaukiu dažnai, toks yra gyvenimas, mes nuolatos savęs ieškome. Man patinka kurti skirtingų žanrų muziką. Aš manau, kad atlikėjams reikia nebijoti keisti muzikos žanrus, taip mes nenustojame augti ir tobulėti. Netrukus išleisiu nemažai naujos muzikos, ji bus skirtinga, labai nekantrauju ją pristatyti klausytojams.
– Kaip jūs atsidūrėte Estijos nacionalinėje atrankoje?
– Vienoje muzikos rašymo stovykloje Švedijoje susipažinau su Stigu Rasta. Jis 2015-aisiais atstovavo Estijai „Eurovizijoje“ Austrijoje, vėliau parašė dar keletą dainų, kurios atstovavo Estijai konkurse. Stigas pakvietė mane atvykti į Taliną, dabar jau treji metai, kaip nuolatos keliauju tarp Stokholmo ir Talino.
Kartu su Stigu kuriame dainas kitiems estų atlikėjams. Visai neseniai, praėjusį rudenį, mums gimė daina „Storm“. Ji nebuvo specialiai kurta Estijos nacionalinei atrankai, tiesiog taip sutapo. Daina dar nebuvo baigta iki galo, kai sulaukėme siūlymo dalyvauti Estijos nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“ „Eesti Laul“. Ją patvirtino ne iš karto, tam reikėjo laiko.
Dainą sukūrėme trise: aš, Stigas ir Vallo Kikas. Iš pradžių buvome parašę tik pirmąją dainos dalį, reikėjo laiko, kol sugalvojome priedainį – sukūrę uždainius, prie priedainio grįžome tik po kelių savaičių. Turėjome keletą variantų, galiausiai pasirinkome geriausią. Tiesa, dalį kūrinio parašiau Švedijoje, tad galima sakyti, kad kūrinys gimė dviejose šalyse. Iš viso mums prireikė maždaug septynių savaičių.
– Jūsų dainą konkurso rengėjai patvirtino, sulaukėte kvietimo dalyvauti atrankoje. Ar nuo pat pradžių tikėjote savo pergale?
– Apie pergalę negalvojau, nerimavau, kaip mane priims estai – juk aš švedas. Tačiau jų reakcijos ir palaikymas mane nustebino. Man didžiulė garbė, kad jie suteikė galimybę atstovauti jų šaliai „Eurovizijoje“. Už tai esu labai dėkingas. Ir ne tik už tai, bet ir galimybę dalyvauti atrankoje.
– Ką galvojate apie šių metų Švedijos pasirinkimą? Kaip jums patinka Johno Lundviko daina?
– Ji – ypatinga. Ne tik pats kūrinys, bet ir atlikėjai, kurie ją atlieka. Ši daina yra iš tų, kurias reikia klausyti ne vieną kartą – beklausant ji auga.
– Kaip dabar atrodo jūsų dienotvarkė? Ar dažnai keliaujate?
– Aš bandau viskuo mėgautis. Labai džiaugiuosi, kad kūrinį pagaliau groja radijo stotys Švedijoje. To labai ilgai siekiau. Esu laimingas, kas turiu tiek veiklos, Estijoje daug koncertuoju. Švedijoje kuriu dainas, duodu interviu. Noriu išnaudoti šį laikotarpį ir pasauliui pristatyti daugiau savo kūrybos. Šiuo metu labai daug keliauju – filmavome atviruką Izraelyje, po to vykau į eurovizinį vakarėlį Londone, tada į eurovizinį koncertą Madride.
– Ar domitės prognozėmis ir ką galvojate apie savo šansus patekti į konkurso finalą?
– Kiekvienas žmogus turi skirtingą nuomonę, tad per daug pačiu konkursu ir šansais nesidomiu. Stengiuosi nuo to būti kuo toliau ir per daug nesigilinti. Negirdėjau ir visų konkurso dainų, noriu koncentruotis į savo dainą ir stengtis padaryti tai, ką galiu geriausio. Girdėjau ir Lietuvos atstovo dainą, man labai įstrigo jo balsas, labai nustebino jo aukštas diapazonas.
– Ar konkurse tikitės sulaukti palaikymo iš Švedijos?
– Neslėpsiu, kad tikiuosi gimtosios Švedijos palaikymo. Kaip jau minėjau, mano dainą groja didžiausios Švedijos radijo stotys, tad galbūt pavyks atkreipti dėmesį. Tiesa, Švedija pasirodys kitame pusfinalyje.
– Pasirodyme Estijos nacionalinės atrankos finale matėme vaizdo efektus. Ar didžiojoje „Eurovizijoje“ jūsų pasirodymas išliks panašus?
– Tiksliai atsakyti į šį klausimą šiuo metu negaliu, vyksta diskusija su konkurso rengėjais, Izraelyje bus kita scena, kitas salės dydis. Aiškių pasirodymo planų kol kas neturi nė viena šalis. Galiu pasakyti tik tai, kad pakeitimų galutiniame pasirodymo variante bus. Vaizdinis efektas išliks, bet jis bus kiek kitoks, norime jį padaryti efektyvesnį.
Kaip jūs vertinate Estijos atstovo šansus „Eurovizijoje“?