Prokuratūra įtaria, kad „Eurovizijos“ Kijeve organizatoriai iššvaistė lėšas, skirtas konkursui rengti, ir piktnaudžiavo viešaisiais pirkimais.
Skaičiuojama, kad šių metų „Eurovizija“ Ukrainai kainavo 30 mln. eurų, nors už tokią sumą būtų galima surengti net tris dainų konkursus.
Patys rengėjai teisinasi, kad brangiai už prekes ir paslaugas mokėjo vien todėl, kad pigesnius pasiūlymus galėjusios pateikti įmonės paprasčiausiai nedalyvavo viešųjų pirkimų konkurse, tad teko rinktis iš to, kas buvo pasiūlyta aukštomis kainomis.
Dar viena priežastis, dėl ko išleista tiek daug pinigų, anot rengėjų, buvo tai, kad viską reikėjo įsigyti ar užsakyti per labai trumpą laiką.
Vienos iš daugiausiai organizatoriams atsiėjusių išlaidų buvo šios: 3 mln. Ukrainos grivinų už raudonąjį kilimą (102 tūkst. eurų), 3,8 mln. grivinų (129 tūkst. eurų) už šokėjus, 17 mln. grivinų (576 tūkst. eurų) už internetą ir IT paslaugas, 1 mln. grivinų (34 tūkst. eurų) už kompiuterius, dar vienas milijonas grivinų už 2016 metų „Eurovizijos“ nugalėtojos Jamalos pasirodymą, 40 mln. grivinų (1,4 mln. eurų) už apsaugą, 1,8 mln. grivinų (61 tūkst. eurų) už filmą apie Verką Serdiučką, 900 tūkst. grivinų (30,5 tūkst. eurų) už sceninius kostiumus.
Tuo tarpu „Eurovizijos“ žiuri nariai už savo darbą negavo nė cento – dalyvius jie vertino savanoriškai.
