V.Miškūnaitė sako, kad ji kasmet nacionalinėje „Eurovizijos" atrankoje pasigenda lietuvių kompozitorių kūrybos, todėl dainos „The Ocean" („Vandenynas") vertimas į gimtąją kalbą jai buvo visiškai natūralus ir įkvepiantis dalykas".
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, tarp „Eurovizijos" dainų ir vėl pasigedau lietuvių kompozitorių – mūsų klasikų kūrybos, taip pat ir dainų lietuvių kalba. Kodėl? Juk atstovaujame savo šalį," – retoriškai klausia patriotiškus jausmus savo šaliai puoselėjanti atlikėja.
Tačiau priimti galutinį sprendimą dainuoti lietuvišką dainos „The Ocean" versiją operos solistę paskatino jos mylima močiutė, rašoma pranešime spaudai.
„Tiesą sakant, turiu prisipažinti, kad, jei ne mano močiutė, tai nežinia, ar vis dėlto būčiau pasiryžusi antroje atrankoje šią dainą atlikti lietuviškai. Kai močiutė man paskambino po pirmos laidos pasveikinti, tuo pačiu ir švelniai, kaip mylimai anūkei, papriekaištavo, kodėl gi aš „ant laisvos Lietuvos" dabar vėl svetimomis kalbomis tokias gražias dainas dainuoju. Nors tą kartą močiutei nepradėjau aiškinti, kad tai tarptautinis konkursas ir tokie jo standartai, bet būtent tą akimirką ir apsisprendžiau!
Jos nuoširdus susirūpinimas mane taip sujaudino, jog prisiminiau visas dar sovietmečiu man jos skaitytas lietuviškas pasakas ir pagalvojau, kad iš tiesų, gal yra ir daugiau vyresniosios kartos žmonių, kurie žiūri „Eurovizijos" konkursą ir nesupranta angliškai. Todėl ilgai nedvejodama apsisprendžiau padaryti malonią staigmeną tiek savo močiutei, tiek kitiems žiūrovams ir bent dalį savo konkursinės dainos padainuoti gimtąja kalba. Juk anglišką variantą bet kuriuo atveju turiu, tai kodėl gi nepradžiuginus senolių," – šypsosi staigmenas mėgstanti operos solistė.
Pasak V.Miškūnaitės, dainos vertimas šiek tiek skiriasi nuo originalo, tačiau jai pačiai lietuviškas variantas netgi kur kas gražesnis nei angliškas, nes jame daugiau jautresnių žodžių, stipresnė ir artimesnė emocija, galbūt net labiau paveiki. Dainos „The Ocean" lietuvišką tekstą operos solistė parašė pati. Tai jau ne pirmas kartas, kai ji pati dainoms kuria žodžius ar verčia klavyrą.
„Man tai jau tapo įprasta. Kita vertus, kai pats parašai tekstą, jis būna iš tavo paties širdies, toks labai savas ir artimas. Be to, logiškai pagalvojus, muzika, melodija, nuo kalbos nesikeičia. Kartais autentiška kalba kaip tik suteikia dainai kažkokio ypatingo prieskonio. Aš asmeniškai, pavyzdžiui mėgstu prancūzišką pop muziką, vien dėl kalbos skambesio, tikiu, kad ir užsieniečiams mūsų kalba gali pasirodyti labai graži ir išskirtinė!
Beje, kai nusiunčiau kompozitoriui J.Jonia dainos lietuvišką variantą ir paklausiau, ką mano apie tai, jis buvo taip sužavėtas, jog parašė man, kad lietuvių kalba, ko gero, yra meilės kalba, kad taip nuostabiai skamba! Jis taip pat labai entuziastingai paskatino mane antroje atrankoje dainuoti gimtąja kalba", – užtikrintai apie savo sprendimą dainuoti lietuviškai sakė V.Miškūnaitė.
Pokalbio metu V.Miškūnaitė neslėpė, kad šeštadienio vakaro laukia su nerimu ir jauduliu.
„Kaip iš tiesų jaučiuosi po šitos atrankos pasakysiu šeštadienį, kai jau bus susumuoti žiūrovų balsai. Būtų smagu, jei gyvus aplodismentus būtų galima konvertuoti į balsus, tada būčiau visiškai užtikrinta ir rami, o dabar, neslėpsiu – jauduliukas išlieka, bet reikia sulaukti rezultatų. Nežinau, ką šiuo atveju kužda mano nuojauta, bet labai nuoširdžiai noriu ir linkiu, kad šįkart visi kartu išrinktume išties pačią stipriausią dainą ne Lietuvos kontekste, o pabandę įsivaizduoti ją nugalėtoją Roterdame. Jau laikas ir Lietuvai parsivežti tą „Eurovizijos" trofėjų – stiklinę mikrofono statulėlę!".
