Nuo tautos dievinto maestro Vytauto Kernagio mirties jau prabėgo lygiai 10 metų. Tiek laiko prireikė ir jo našlei pasiryžti pirmajam interviu prieš televizijos kameras. Trečiadienio vakarą LRT televizijos laidoje „Gyvenimas“ ponia Dalia neslėpė: būti Kernagio žmona niekada nebuvo lengva, o susitaikyti su jo mirtimi – sunku iki šiol.
Vėžys tautos dainių įveikė 2008 metų kovo 15-ąją, vos per metus, tačiau paskutinieji jo gyvenimo metai buvo labai prasmingi.
„Gydymuisi rinkomės Klaipėdą, nes taip Vytui buvo lengviau. Kai pirmą kartą sostinėje nuėjome į onkologinį, prie jo ėjo žmonės, sakė: Vytautai, ir jūs su mumis. Jam tai buvo nepakeliama, sakė man, kad tikrai neištvers, todėl pasirinkome Klaipėdą“, – apie sutuoktinio kovą su vėžiu pasakojo D.Kernagienė.
Išskirtinį interviu moteris davė Vilniaus pakraštyje esančiuose namuose. Jį su didžiuliu užsidegimu savo vaikams ir anūkams statė pats maestro. Deja, svajonių name jis apsigyventi taip ir nespėjo.
„Tėtis sakydavo: ateis pavasaris, sužaliuos žolė, išsinešim supamas kėdes į terasą ir stebėsim, kaip dūksta anūkai... Kaip gaila, kad viso to padaryti nebespėjo“, – sunkiai žodžius rinko Vytauto Kernagio duktė Eglė.
Dalia Kernagienė vyro mirties datos – kovo 15-osios – niekada nesureikšmino, to nedaro ir per dešimtąsias netekties metines. Moteris sako, kad jos sutuoktinis visada stengėsi mąstyti teigiamai, taip stengiasi elgtis ir ji.
„Jis niekada nesakydavo: man skauda, žvėriškai skauda, man blogai, pykina... Jis nesiskųsdavo, šaunus Vytas buvo. Bet aš matydavau jo skausmą, nes praktiškai kiekvieną dieną buvau greta. Nuo pat ryto – iki vėlumos. Matydavau iš akių, ko jam reikia, ko jis nori, apie ką reikia pakalbėti. Kalbėjome apie viską, apie ateitį. Niekas juk negalvoja, kad greit išeis, bet jis vis tiek apie tai galvojo“, – atvirai laidai „Gyvenimas“ pasakojo Dalia Kernagienė.
Maestro stengėsi įamžinti visas svarbiausias savo šeimos gyvenimo akimirkas, todėl iš rankų nepaleido filmavimo kameros. Jo darytais vaizdais Kernagių šeima pirmą kartą dalijasi viešai.
