Jovitą ypač stebina tai, kad negražius komentarus dažniausiai palieka mažamečiai. Ji, pagalvojusi apie savo mokyklos laikus, tokių žiaurių atvejų neprisimena, rodos, šitaip smarkiai niekas nepuldavo.
„Labai keista. Neįsivaizduoju, iš kur tas negatyvas, pyktis. Galbūt ir iš tėvų, daug kas priklauso nuo to, ką vaikai mato šeimoje, koks yra jos modelis. Nors nemanau, kad tėvai visada būna kalti, čia yra daug aspektų – ir mokykla, ir aplinka, ir kiti vaikai, jų rodomas pavyzdys.
Stebina mane tas pyktis. Jei nepatinka, tai ir praeina pro visus vaizdo įrašus, paliekant po keiksmažodį“, – sako tiktokerė.
Čia pat Jovita skuba nuraminti – aršūs komentarai jos neskaudina, tik kartais sukelia klausimų: kodėl žmonės bando užkirsti kelią jos laimei?
„Kartais užeina momentinis nervukas, bet jis greitai praeina. Būna pikta, kad žmonės galvoja, jog aš tokia jauna, negaliu dirbti tokio darbo, klausia, kodėl aš jį dirbu, kodėl nebaigiau mokslų, ko nesiekiu esą kažko daugiau. Žmonės nesupranta, kad esu laiminga ir dėl to tokia pozityvi“, – pripažįsta Jovita.
Dabartiniame darbe ji teigia matanti daug gražių aspektų ir netgi nusijuokia išgirdusi palyginimą su Monika iš serialo „Draugai“. Gal tikrai tarp jųdviejų yra šiokių tokių panašumų.
„Žinoma, tvarkytis man labai patinka. O maloniausias yra rezultatas, tai, kaip viskas atrodo išvalius, atsiranda toks vidinis pasitenkinimas“, – teigia mergina.
Beje, nors daugelis pagalvotų, jog galbūt valytojai uždirba nedaug, Jovita šias nuostatas taip pat griauna. „Viskas priklauso nuo to, kaip tu dirbi, dar svarbu tai, ar dirbi sau, ar įmonei. Bet tikrai nesiskundžiu savo atlyginimu, manau, kad uždirbu nemažai, bet ir dirbu daug“, – atskleidžia valytoja.
Laimės užsieny nerado
Tiesa, Jovita užaugusi būti valytoja mokyklos laikais anaiptol nesvajojo. Dabar ji prisimena, kaip kadaise manė užsiimsianti edukaciniu darbu arba pasirinksianti medicinos studijas.
„Metams bėgant norėjau būti ir rusų kalbos mokytoja, ir chirurge, o vyresnėse klasėse buvau neapsisprendusi, „plaukiojau“. Po mokyklos išvažiavau į užsienį, taip ir nebaigiau jokių mokslų, tiesiog keliavau“, – pasakoja pašnekovė.
Daugiausia laiko po mokyklos Jovitai teko praleisti Olandijoje. Nors daugelis pagalvotų, jog ekonomiškai tvirtesnėje šalyje jau buvo galima įsitvirtinti ir pasijausti laimingesniam, mergina tam nepritartų.
„Pakeliavusi pamačiau, koks gyvenimas yra kitur, ir man tai nepatiko, visą laiką labai ilgėjausi namų. Manau, kad namuose yra geriausia, o darbas neturi būti didžiausias gyvenimo prioritetas. Jeigu tau jis patinka, darbe jautiesi laimingas, tikrai nesvarbu, ar tai valymas, ar sėdėjimas kasoje“, – dalijasi pašnekovė.
Iš Olandijos mergina parsinešusi ir pamokančių patirčių. Ten, anot Jovitos, šiek tiek skiriasi požiūris į patį darbą, ko galbūt nesupranta dalis lietuvių.
„Nuo labai jauno amžiaus žmonėms ten sudarytos sąlygos dirbti ir užsidirbti, kad jie suprastų, ką tai reiškia. O Lietuvoje kišama į galvą, kad būtinai turi pabaigti mokslus, jog turėtum gerą ateitį“, – sako mergina.
Grožį mato gamtoje ir tatuiruotėse
Dabar daugybę peržiūrų Jovita soc. tinkluose renka ir dėl to, kad daugelis ją laiko viena pozityviausių Lietuvos merginų. Pati turinio kūrėja nežino, kodėl lietuviai linkę būti liūdni ar pikti, tačiau tikisi prie negatyvo neprisidėti bent jau savo turiniu.
„TikTok’e“ pamačiau, kiek stipriai yra paveiktas vaikų mentalitetas. Iš kur tos patyčios? Pati į viską stengiuosi reaguoti pozityviai ir tikiuosi, kad jie iš manęs to pozityvo pasisems“, – šypsosi mergina.
O iš kur geros nuotaikos semiasi pati Jovita? Atsakymai čia įvairuoja – visų pirma džiaugsmą jai teikia daugelį stebinančios tatuiruotės. Matyt, retai kada sutiksi jauną valytoją, ant kurios kūno puikuojasi daugybė piešinių.
„Pirmąją tatuiruotę pasidariau gal 20-ies, o dabar jų turiu jau 12“, – sako mergina. Be jų, Jovita ramybę ir džiaugsmą daugiausia atrandanti lietuviškoje gamtoje.
„Jeigu lauke saulė šviečia, ir aš būsiu labai laiminga. Ten, kur aš gyvenu, tos gamtos nemažai – viskas apaugę beržais, žmonių čia labai nedaug“, – pasakoja mergina.
Paklausta, kokį patarimą duotų žmonėms, kurie tos laimės kasdienybėje nejaučia, Jovita prasmės siūlo ieškoti paprasčiausiais būdais.
„Turbūt verčiame save daryti dalykus, kurių nenorime. Aš pati darau tai, ką noriu, tai, kas man teikia laimę, dėl to ir esu laiminga. Reikia daryti tai, ko geidžia tavo širdis“, – pokalbį užbaigia pašnekovė.
