Birželio 10-ąją Vilma ir Robertas Javtokai minėjo savo vestuvių 15-ąsias metines. Kaip 15min pasakojo R.Javtokas, šią dieną ypatingų planų neturėjo, svarbiausia buvo kartu su žmona pabūti kartu, trumpam atsitraukti nuo buities ir prisiminti, kaip viskas prasidėjo.
Susipažino jiedu krepšinio aikštelėje, kai jau sparčiai iškilusi krepšinio žvaigždė pamatė tuo metu 17-metę krepšinio komandos šokėją Vilmą. Dabar paklausus, ar tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, Robertas su šypsena atsako: „Pamačiau gražią merginą ir vieną dieną nusprendžiau imtis veiksmų.“
R.Javtokas pripažįsta, kad būtent jis buvo santykių iniciatorius. Tiesa, kadangi tuo metu socialinių tinklų nebuvo ir simpatijai tiesiog internetu parašyti negalėjai, dėl Vilmos teko pasistengti. Tiksliau – kreiptis pagalbos į pažįstamus.
„Jai tuo metu nebuvo daug metų, aš irgi toks snarglys dar buvau (juokiasi). Pirmas žengiau žingsnį, bet tai atrodo labai natūralu“, – pasakoja Robertas.
Telefono numerį buvęs krepšininkas gavo iš draugų, kaip sako, Lietuvos mažumas šiuo atžvilgiu labai pasitarnavo. Rankos nedrebėjo, bet ar Vilma iš karto sutiko su pasiūlymu – Robertas neprisimena. Tikriausiai, mat netrukus jiedu ir susitiko.
Kaip dabar Robertas prisimena, kad pirmasis pasimatymas įvyko Vilniuje, kur tuo metu Vilma gyveno, ją į susitikimą atvežė tėvai. Ir keliavo jiedu pavalgyti. Ir, kaip juokiasi Robertas, tai darė jie ilgai
„Ilgai tik valgyti eidavome, nes tuo metu tikrai labai jauna buvo, – juokiasi jis. – Ir taip viskas išsirutuliojo į meilę.“
Taip paprastai juodu atėjo ir iki šios dienos. Paklaustas, ar 15 metų kartu jiems – daug ar mažai, Robertas juokiasi, kad sunku palyginti. Jei šį laiko tarpą lygintum su jo tėvų santuoka, kuri siekia jau tris dešimtmečius, atrodo, kad tai tik pradžia. Tačiau pažvelgus aplinkui, kai neretai net ir, atrodo, neišskiriamos poros suka skirtingais keliais, supranti, kad skaičius yra tikrai didelis.
„Nemanau, kad santuoka yra vien tik geros akimirkos. Būna ir pykčių, ir sunkesnių dienų, tačiau tai nėra darbas. Mums viskas išeina paprastai, bet tik nereikia galvoti, kad visuomet mintys sutampa. Ir tai nėra nieko blogo“, – sako Robertas.
O kadangi juodu keliavo vakarieniauti ir pirmojo pasimatymo metu, šventiškai pasipuošę jiedu birželio 10-ąją grįžo į sostinę ir nuėjo į restoraną, pakėlė šampano taurę. Kaip sako Robertas, po ilgo laiko būti dviese buvo išties malonu, tokios akimirkos nukelia ir į santykių pradžią.
Per karantiną – staliaus darbai sodyboje
Išties, kaip sako Robertas, viena iš esminių jųdviejų santykių paslapčių – sutampantis požiūris į vertybes, vaikų auginimą, siekius. O dabar jų šeimos mintys sukasi apie gyvenimą sodyboje, kuri karantino laikotarpiu visai šeimai atnešė labai daug džiaugsmų.
Turėdami galimybę išeiti į savo nuosavą kiemą, pakvėpuoti grynu oru, Javtokų šeima sako per karantiną spėjusi pasiilsėti, dar labiau suartėti. Laikas kartu jiems yra didžiausia vertybė, nors ir rankų sudėjęs Robertas nesėdėjo.
Kaip pasakojo kalbėdamas su 15min, per šį laiką jis spėjo ne tik buityje pasisukti, bet ir staliumi pabūti. Teko ir bokštelį pastatyti, ir namą paremontuoti, ir su žeme padirbėti.
15min primena, kad praėjusių metų pavasarį pora sulaukė ketvirtosios atžalos – dukters Viltės. Dar tris vaikus – dukrą Gretą, sūnus Simą ir Domą – auginantys tėvai juokaudami sakė, kad jų šeimoje egzistuoja tradicinis požiūris – Robertas vaikus auklėja griežtai, mama yra atlaidesnė.
„Tikrai esu griežtas. Jeigu šeimoje ir kyla kokių konfliktų, tai tik dėl to, kad aš esu griežtesnis nei žmona. Žinoma, kartais moku būti ir švelnesnis (juokiasi). Bet stengiuosi, kad jie mane mylėtų ir vėliau padėkotų. Tikiuosi, ateityje supras ir įvertins“, – anksčiau kalbėdamas su 15min pripažino Robertas.
Vienas iš dalykų, kuriuos R.Javtokas siekia įdiegti šeimoje – nuo mažens aktyvus gyvenimas.
„Visada norėjau, kad vaikai sportuotų, būtų aktyvūs, – sako Robertas. – Iki dešimties metų jie galėjo rinktis tas sporto rūšis, kurias norėjo: nuo futbolo, lauko teniso iki atletikos. Bet sūnų Domą teko kiek paskatinti, kad žaistų krepšinį. Dabar jau lanko savo noru, bet buvo akimirkų, kai reikėdavo ir atkakliau paraginti.“
Visgi jam, kaip ir kiekvienam tėvui, svarbiausia, kad vaikai gerai mokytųsi, būtų pagarbūs ir laimingi. „Kai vaikai laimingi, patenkinti, sveiki, didžiausia jų padėka yra šypsena. Džiaugsmas juos auginant atperka viską“, – sako krepšininkas.
Ir nors R.Javtokas stengiasi kaip įmanoma daugiau laiko pabūti su šeima, pabrėžia – visi laurai dėl jų vaikų turėtų būti skiriami žmonai Vilmai. Būtent jai teko ir didžioji dalis bemiegių naktų, ir didesnieji vaikų kaprizai.
„Mano žmona žinojo, kad tekant už profesionalaus krepšininko, jai teks prisiimti didžiuosius sunkumus. Aš bemiegių naktų neturėjau daug, gaudavau fejerverkus, kai reikėjo džiaugtis. Tad medalį atiduodu jai“, – pripažįsta Robertas.
Situacija šiek tiek pasikeitė tik tada, kai baigęs krepšininko karjerą jis tapo „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Visgi iki šiol tenka vos ne kasdien važiuoti į Kauną.
„Tad ir vaikams būna sunku priprasti prie mano ritmo. Suprantu, kad jiems nelengva persiorientuoti, tad būna, kad ir nepavyksta visų situacijų sukontroliuoti“, – neslepia R.Javtokas.
Bet kiekvieną laisvą akimirką šeima stengiasi leisti kartu, o savaitgalius dažniausiai sutinka sodyboje. Daug laiko sodyboje šeima leido ir karantino metu.
