Selas teigia, kad anksčiau jį nesėkmės persekiojo dėl to, jog nesilaikė Dievo įsakymų. Pakeitęs gyvenseną, požiūrį į draugus, gyvenimą ir darbą, Egis tikina pastebintis, kad kažkas jį saugo.
E.Dragūnas atsisakė ilgamečio vadybininko Martyno Tylos paslaugų ir pinigus nutarė investuoti į geresnį kokybišką šou per savo koncertus.
Lapkričio 20 dieną „Forum Palace“ salėje dainininkas grupės SEL gimtadieniui ruošia įspūdingą šviesų ir garso renginį.
15min.lt savo skaitytojams suteikė galimybę užduoti klausimus E.Dragūnui ir netrukus sulaukti mūsų svečio atsakymų.
– Ar per jubiliejinį koncertą žiūrovai išgirs pirmąsias jūsų dainas? Pavyzdžiui, „Čia mano kiemas“ ir kitas?
– Taip. Tai bus tikriausiai ilgiausias koncertas – grosime apie pustrečios valandos, grosime tai, ko negrojome seniai. Albumo „Guma“ negrojau apie septynerius metus. Nuo lapkričio 20 dienos prasidės turas ir grosime ir senų dainų.
– Kodėl visuose jūsų būsimo koncerto anonsuose minima, kad bus švenčiamas grupės 18-asis gimtadienis, kai oficialiai grupės gimimo metai yra 1992-ieji? (Karolina)
– Kažkas suklydo, man atrodo, iš tiesų švęsime septynioliktą gimtadienį, o prasidės aštuoniolikti metai. (Juokiasi.)
– Šiandien buvau bilietai.lt kasose pasiteirauti bilietų kainos į SEL jubiliejinį koncertą ir labai nustebau, kai sužinojau kainas, o jos prasideda nuo 80 Lt. Tai ir klausimas būtų toks, kodėl tokios sumos užsiprašė Egidijus? Į pasaulinio garso repo žvaigždės pasirodymą „Siemens“ arenoje bilietas kainavo 99 Lt. Buvau visuose paskutiniuose SEL koncertuose, maksimali kaina buvo iki 40 Lt. (Pagarbiai Tomas N.)
– Aš jau minėjau, kad renginio sąmata yra 70 tūkstančių litų. Bet apgavau visus, nes iš tiesų – 160–180 tūkstančių litų, įskaičiuojant reklamą ir t. t. Kai kurios radijo stotys man dovanojo reklamą. Aš manau, kad 80 litų nėra pinigai. Manau, be viso to, jie gaus reginį, nes iš užsienio gabenamės garsą, šviesas, ekranus, lazerius. O tai kainuoja. Kam brangu, tikrai neikite. Esu pragrojęs 17 metų, pas mane bus 1000 gerbėjų, kurie galės tiek sumokėti. Be to, visi po koncerto nemokamai galės su bilietu patekti į „afterparty“, kur gros geri didžėjai. Patikėkite, visko į kišenę nesusidėsiu. Ateityje norėčiau daryti geresnius, brangesnius šou, bet rečiau.
– Kaip reaguoji į Martyno Tylos pasakymus, kad aukštos koncerto bilietų kainos yra reklamos triukas ir kad neišpirkus bilietų kaina bus žymiai sumažinta?
– Šiandien jau parduota daugiau nei pusė bilietų ir aš esu įsitikinęs, kad iki renginio dienos tų bilietų neliks. O kaip reaguoju? Aš truputį gailiuosi, kad Martyno paslaugų neatsisakiau anksčiau. Taip gerai dar niekad negyvenau. (Juokiasi.)
– Kiek pamenu, tu iš naujo atradai Sashą Son, pasikvietei iš Londono į Lietuvą, bet dabar jį prodiusuoja Martynas Tyla. Ar tau buvo neįdomu su Sasha toliau dirbti? Kokie jūsų santykiai dabar? (Tadas)
Palinkėčiau visiems žmonėms, kad jei kas nors nesiseka – sustokit, pamąstykit ir pradėkit tai daryti. Jums pasiseks.– Mes nesipykome, bet Martynas niekada nebuvo mano prodiuseris, jis buvo tik vadybininkas, kuris gaudavo atlyginimą ir vykdydavo tiesioginius mano nurodymus. Galbūt toks žmogus reikalingas jaunam atlikėjui, bet ne man. Iš pradžių labai bijojau, kad man reikės daryti tuos darbus, kurių nemoku. Bet man net patinka bendrauti su žmonėmis, buvo sukurtas mitas, kad esu nefunkcionalus, nepatikimas. Kiti sako: „Tu pasikeitei.“ Ne, aš visada toks buvau, tik buvau atitvertas nuo kitų žmonių.
– Kadaise padėjai išpopuliarėti Dimai Šavrovui, paskui bandei prastumti SEL dainuojančią Eleonorą, pasivadinusią Orea. Gal esi suplanavęs išpopuliarinti dar kokį nors jauną muzikos atlikėją?
– Sėdėdamas kažkokioje kompanijoje man kažkoks žmogus pradėjo pasakoti, kaip Martynas Tyla sukūrė, atgaivino Sashą Son... Man buvo skaudus tas momentas. Aš nesidžiaugiau, kai jis nelaimėjo „Eurovizijos“, bet tuo momentu man buvo skaudu. Visą idėją sugalvojau aš. Man patinka dirbti su jaunais, nežinomais, švariais žmonėmis. Aš pats tai patyriau...
Kai pirmą kartą jį pamačiau, pasakiau, kad tu darysi tą ir aną – taip ir atsitiko. Jis, tikiu, iš savo gyvenimo patrauks žmones, kurie yra prisimetę, kurie vaikšto kartu, kai tau gerai. Jis daug pasieks.
Jeigu mano vaikas kada nors užaugęs norės dirbti šioje srityje, aš tikrai investuosiu viską.
Pabendravęs su Mia prieš porą dienų, išgirdęs jos balsą, dabar jos nebūčiau iškėlęs. Ne visada yra balsas – dar reikia sielos, širdies, proto. Ji turi tai, ką turi: dainas, kolegas „Patrulius“. Jai parašiau dvi pirmąsias dainas, mano daina „Muzika“ yra dovana jai. Jei tu įrašai tokį kūrinį, kuris tampa grojamiausiu metų kūriniu, tai yra neblogas įnašas į karjerą.
Su Eleonora mes nebandėme to daryti. Kiekvienas žmogus yra individualybė. Eleonora, atsisėdusi prie fortepijono, groja klasikų kūrinius, ji baigusi džiazą Klaipėdoje, tai yra aukštesnis lygis. Tuo labiau kad ji dabar užsiėmusi mano namais ir kitais dalykais. Jos laikas dar ateis. Ji dirba šiuo metu ir su Žilvinu Žusinu, Mario Basanovas su ja įrašinėja dainas. Norime padaryti, kad tai būtų bomba. Kad tai būtų šūvis į dešimtuką. Reikia palaukti ir atrasti save, kad tai suskambėtų. Mes niekur neskubame. O šiaip dirbu su savo muzika.
– Petruškevičius išleido savo saldainius, Statkevičius ir „69 danguje“ – kvepalus, gal ir tu norėtum turėti kokį nors savo vardo daiktą? (Emilija)
– Nenorėčiau į vienas gretas sustatyti visų šitų žmonių. Juozas atitinka tai, kuo jį vadina. Man teko su juo būti ir keliauti, pabuvoti įspūdinguose pristatymuose, pavyzdžiui, prezidentūroje. Tai labai talentingas žmogus.
Prieš mėnesį po keturių mėnesių pertraukos vėl įsivedžiau internetą ir taip pavargau nuo visų straipsnių apie „durną tuštumą“. Valgyti tą nusirengimą, mėšlą... Nors šiaip norėčiau turėti savo saldainius, savo vardo automobilį, lėktuvą – būtų visai nieko. Visi šie žmonės turi savo daiktus, šaunu.
– Kaip manai, kas Lietuvos paprastų žmonių smegenims blogiau: per TV transliuojamos „Olialia pupyčių“ krūtų didinimosi operacijos ar ekonominė krizė? Sėkmės kūryboje. (Virgailė)
– Ir tai, ir tai yra labai blogai. Diskutavau su tais žmonėmis, kurie turi savo rankose laikraščius, kurie sąmoningai visa tai kuria. Uždaviau tokį klausimą, ar gerai, kad mūsų vaikai visa tai mato. Kuriamas mitas, kad lietuvaitės turi būti su pripūstais papais. Tai problema. Galbūt kažkas iš to darosi reklamą. Bet Dievas yra ir jis ne piemuo. (Šypsosi.) Kad tik tai neatsisuktų prieš juos pačius.
Kai matau žurnalų viršeliuose nusirengusias merginas, matau visišką tuštumą. Ar mūsų vaikai žino, kas yra Adomaitis, Banionis? Ne bet kas gali būti ant to viršelio – tik žmonės, kurie yra daug nuveikę... Būti ant viršelio jau yra blogas tonas arba tau ne viskas gerai. (Juokiasi.)
– Ar jauti malonumą, pasitenkinimą darydamas įvairius skandalingus dalykus?
– Nieko nedarau specialiai. Jaučiu, kaip pastaruoju metu darau mažiau skandalų ir krinta mano reitingas. Visada stengiuosi būti natūralus. (Šypsosi)
– Ar nemanai, kad jau esi atgyvena, kad tavo klausytojų karta jau užaugo, o jauniems esi nebeįdomus?
– Visko gali būti. Tai pajaučiau grodamas MTV gimtadienyje... Kad aš jau senas, o aplink daug jaunesni. Kai pamačiau tą jauną auditoriją, pagalvojau, kad kitais metais reikės kurti daug vaizdo klipų ir aš jiems rasiu, ką parodyti. Taigi aš – dar ne senas.
– Kas jums svarbiau kūryboje – ar kad jūsų dainos patiktų kitiems, ar svarbiausia, kad patiktų jums? (Lina iš Panevėžio)
– Studijoje dirbant vadovaujamės vienu principu – jei šiurpas eina per odą, jei tai yra gerai man – tada muzika atspindi mano pasaulėžiūrą, ji gera. Buvo laikotarpis, kai bandžiau įrašyti kažką komercinio, bet tai nepasiteisino.
– Sveikas Egidijau. Sakyk iš ko semiesi įkvėpimo kurdamas savo muziką, kokie elektroninės ar panašios muzikos autoriai patinka? Kaip apskritai vyksta tavo kūrybinis procesas? (Valdas)
– Semiuosi iš gyvenimo, iš laiko. Visada reikia laiko, kad kažką turėtum viduje, o vėliau išspjautum iš savęs. Neseniai buvau „Radiocentre“, ir ten buvo didelė siena kompaktinių diskų. Pagalvojau, kad pats norėčiau turėti tiek elektroninės muzikos albumų. Pradedant nuo senų grupių iki tų, kurios dabar išpopuliarėjo.
Turiu įrašų studiją, kurioje dirbu. Labai svarbu aparatūra. Technika vystosi labai greitai. Žinoma, ir žmonės labai svarbu. Realiai Lietuvoje yra kokie 4–5 žmonės, kurie išmano madą, muziką, skambėjimą. Pavlikas iš „Empti“, „Happyendless“ vyrai, Mario Basanovas. Jų labai nedaug. Tikrai ne tie žmonės, kurie ateina ir pasako, kad mums reikalinga daina, bet iš tiesų ją kuria.
 |
| Egidijus Dragūnas |
– Ko galime tikėtis iš jūsų būsimojo albumo? Kiek jame bus kūrinių? Gal albumas kuo nors nustebins? (Jurga iš Kauno)
– Jis dar nėra įrašytas. Šnekėti apie tai, ko dar nėra, net nežinau ką. Jau įrašytos 8–9 dainos. Mes važiuodami su Jurgos klavišininku kalbėjom, kad grupė SEL groja labai įvairią muziką. Man norisi pabandyti visko. Taigi ir albumas bus įvairus – nuo lėto, melodingo iki greito ir brutalaus.
– Egidijau, kuri daina iš visų, kurias kada nors atlikote, jums pati artimiausia arba ją labiausiai mėgstate, kodėl? (Kristina)
– Aš turiu dainuoti viską gyvai. Buvo toks momentas, kai važiuodavau groti ne dėl to, kad noriu, o dėl to, kad man reikėdavo pinigų. Įdėdavo kompaktą ir aš prisiglaudęs mikrofoną prie lūpų apsimetinėjau, kad dainuoju gyvai. Dabar dainuoju tik gyvai ir tada, kai noriu. Tikiu, kad visos dainos dabar suskambės naujai.
– Egidijau, ar SEL muzika jums asmeniškai teikia pasitenkinimą, ar tai tik darbas, kuriuo užsidirbate duoną? (Kristina T.)
– Tai yra mano gyvenimas, malonumas. Vieną gyvenimo etapą man teko dirbti ne savo darbą. O kai darai tai, ką nori, yra didžiausia gyvenimo prabanga. Tai – didelis malonumas. Taip gyventi, kaip gyveni, uždirbti yra gerai. Palinkėčiau visiems žmonėms, kad jei kas nors nesiseka – sustokit, pamąstykit ir pradėkit tai daryti. Jums pasiseks.
– Sveikas Egidijau. Dauguma šneka, kad esi „išsikvėpes“ ir nieko gero nebegali sukurti. Tai tiesa? Gal planuoji išleisti kokį nauja albumą? Esu pasiilges naujos geros muzikos. Man labai patiko daina „Noriu žinot“, kurią atlikai su Greta ir Soliariu. Manau, kad turėtum daugiau tokių dainų išleisti į viešumą. Dėkui. (Gediminas S.)
Jei esu alkanas, patinka, kurios gerai gamina, jei norisi sekso, patinka gražios. Man patinka ne gerai apsirengusios, bet gerai išauklėtos merginos, turinčios skonį, humoro jausmą, gražius ilgus plaukus.– Dabar tik pasirodė mūsų naujas singlas „Ten kur sapnai“. Jau minėjau, kad negaliu kurti, kai neturiu, ką pasakyti. Dabar neturėjau laiko, mano gyvenime atsirado Deividas. Matau jį tik ryte ir vakare, laukiu, kada išvažiuosiu po Naujųjų metų kartu su juo ir šeima atostogauti kokiems dviem mėnesiams.
O kad galėtum sukurti ką nors nuoširdžiai, reikia kažką pamatyti, patirti. Jaučiu, kad visi labai laukia, bet greitai jau pasirodys mano nauja kūryba. Laukti liko neilgai.
– Egi tau jau pakankamai metu, bet atrodai kaip jaunas vaikinukas. Kas padeda taip nerealiai išsilaikyti? (Ačiū, Lilija)
– Žinot, aš namuose gyvenu šaldytuve. Nuo šalčio mėsa nesensta. (Juokiasi)
– Kada užaugsi ir suaugsi? (Antanas)
– Kai tu pasensi ir numirsi, ir to nepamatysi. Man taip pabodęs tas dalykas. Aš užaugau jau seniai, kai man buvo 16, 17, 18 metų, dariau tokius darbus tokius, kokių dabar nepadaro 40-mečiai vyrai. Aišku, baisu, kai žmonės nesubręsta, nesinorėtų pasiekti tokios kondicijos, bet matau savo bendraamžius, kurie atrodo pasenę, išstorėję – tai irgi nėra gerai. Gyvenimas trumpas ir nesinori greitai pasenti.
– Ar domiesi sportu? Kokią sporto šaką stebi su malonumu?
– Aš sportuoju pats, turiu krepšinio aikštelę kieme. Krepšinio dabar nežiūriu, nes mačiau šių dienų krepšininkus – ten tik pinigai, krepšinio neliko. Man patinka jį žaisti pačiam. Taip pat žaidžiu futbolą.
– Kokios moterys tave žavi?
– Tai nuotaikos klausimas. Vieną dieną vienos, kitą dienos – kitą. Jei esu alkanas, patinka, kurios gerai gamina, jei norisi sekso, patinka gražios. Man patinka ne gerai apsirengusios, bet gerai išauklėtos merginos, turinčios skonį, humoro jausmą, gražius ilgus plaukus. (Juokiasi)
– Ar tiesa, kad kai buvote paauglys ir jau repuodavote apie nusikaltėlius ir šiaip baisią gyvenimo realybę, namuose buvote geras berniukas ir klausydavote mamos? (Gediminas iš Vilniaus)
– Jo, turbūt. Ta muzika – hip hopas – atėjo iš televizoriaus. Aš svajojau išvažiuoti į Ameriką, pabėgti iš Lietuvos, vėliau gyvenimas taip susiklostė, kad kitomis teisėmis buvau tenai nuvykęs, grojau daugybėje valstijų. Per vieną vizitą paprašiau, kad mane nuvežtų į Harlemą, draugai sakė – tu išprotėjęs, bet mes nuvažiavome. Visi ten rūkė žolę, iš arti mačiau hip hopo kultūrą.
– Egidijau, ar jūs dažnas svečias senelių namuose, kur prieš kelerius metus atlikote teismo jums skirtus viešuosius darbus? (Marija)
– Tiesą sakant, visai neseniai buvau užsukęs, pasižiūrėti, kaip gyvena pora mano draugų ten... Va čia jau yra senatvė ir neduok dieve tokia... Norėtųsi pasenus būti vaikų, anūkų apsupty, o ne stovėt prie lango ir žiūrėt į niekur.
– Kokią mašiną dabar vairuoji? Kodėl tavo džipas registruotas Baltarusijoje?
– Tai ne mano džipas, tik aš su juo važinėjuosi. Tiesą sakant, planuoju važinėtis „Mercedes Benz SL500“ nauju modeliu. Kai tik grąžins teises man vasarą, su juo ir važinėsiu.
– Kas, tavo manymu, yra geriausi dainų tekstų autoriai Lietuvoj (be tavęs)?
– Man labai patinka Pushas iš „G&G Sindikato“. Tai unikalus žmogus. Nuo seno man labai patinka Mamontovo tekstai. Yra labai daug grupių, kurių kiekviena yra sukūrusi bent vieną gerą dainą.
– Vienu metu lyg ir buvo SEL bandymų užkariauti ne tik Lietuvos popmuzikos rinką. Kodėl nepavyko?
– Bandymų realiai nebuvo. Kalbant apie Sasha Son, buvo įrašyta viena daina rusiškai. Ji labai stipriai prasisuko. Susidūriau su problema ir supratau, kad galiu dainuoti tik ta kalba, su kuria aš užaugau, kurią aš jaučiu. Studijoje negaliu savęs apgaudinėti, bedainuodamas dainą, pagalvojau – kas aš toks esu. Psichologiškai man sunku, nenoriu „chaltūros“. Nors galbūt kažkada ir pavyks.
Sakiau jau jam: „Deividai, jeigu tu taip mane vadinsi, eisim DNR testą vėl daryti“. Bet iš tiesų man tai patinka. Norėčiau savo vaikui būti draugu, draugeliu ir kartais tėvu.– Ar manai, kad muzikuosi ir sulaukes 60-ties metų? Kaip įsivaizduoji savo ateitį, kokių planų turi?
– Labai sudėtingas klausimas. Pats studijavau viešuosius ryšius, kino studijas. Padariau vieną dokumentinį filmą. Norėčiau nufilmuoti bent vieną vaidybinį filmą. O kas bus ateityje – neįsivaizduoju.
– Ar sutikęs Kęstutį Verslovą, su juo sveikinatės, ar pereinat į kitą gatvės pusę?
– Seniai jo nemačiau. Ir dar tiek pat nenoriu matyti. Šiaip jis normalus žmogus, sveikai atrodantis. Jei grįžčiau atgal, niekada to nebedaryčiau. Tai didelis kraštutinumas...
– Kokie jūsų santykiai su buvusiomis merginomis?
– Geri, ne lytiniai... (Juokiasi) Sakykim su drauge Karolina, su kuria bendravau aštuonerius metus, vis dar susiskambiname. Bet ne tiek daug tų merginų buvo.
– Kodėl visą laiką neigei, kad draugavai su modeliu Rima Triškute? Negi buvo sunku tiesiog pasielgt vyriškai, pasakyti „Taip, draugavome“ ir nebevadinti jos melage? (Monika)
– Aaaa... Apie nieką nenoriu pasakyti blogo, bet yra kategorija žmonių, kurie turi gerą lovą, gerą titulą, jiems reikia ir gražaus draugo... Niekas su niekuo nedraugavo ir niekas su niekuo laiko neleido.
– Egidijau, skaitydama straipsnius apie tave niekaip nesuprantu – ar Eleonora yra tavo išrinktoji? Jei ji tau toks svarbus žmogus, kodėl nekuri su ja ateities? Juk amžius santuokai – jau labai tinkamas... (Raminta)
– Aš galvoju, kad vestuvės yra santykių gadinimas. Santuokos man nereikia bent dabar. Bet jei gali su žmogumi būti, tai daug. Mačiau daug santuokų, kai po vestuvių daug kas keisdavosi. Mano šeima, artimieji – nei vienas nėra išsiskyręs.
– Egi, kodėl tavo sūnus tave vadina Egiu, o ne tėčiu? (Gilė)
– Sakiau jau jam: „Deividai, jeigu tu taip mane vadinsi, eisim DNR testą vėl daryti“. Bet iš tiesų man tai patinka. Norėčiau savo vaikui būti draugu, draugeliu ir kartais tėvu. Norėčiau, kad jis būtų atviras su manimi. Kai aš pamąstau, kad dar kartą reikės eiti į darželį, į mokyklą, į universitetą, vėl viską kartu su sūnum išgyventi... O jei dar vienas atsiras – trečią kartą. Tai gąsdina.
– Jei tavo sūnus norėtų dainuoti grupėje SEL, ką atsakytum?
– Ne. (Juokiasi) Jis, dabar jau matosi, kad yra rimtas. Manau, jis bus kitos srities žmogus.
– Kodėl tu toks panašus į Eminemą? (Didi)
– Tikrai nepanašus.
– Ar kada galvoji įrašyti 3D vaizdo klipą ar koncertą?
– Tokiems dalykams reikia gerų specialistų – ateityje būtinai.
– Norėčiau paklausti, kaip Egiui sekasi kovoti su alkoholio problema. Ar potraukis vakarėliams nepraėjo su amžiumi? Su kuo labiausiai mėgsti linksmintis? (Danas)
– Tai didelė problema. Alkoholį aš vartoju vieną – du kartus per mėnesį. Nors norėčiau ir to nedaryti. Kartais atrodo, kad nuo įtampos sprogs galva ir ieškai būtų, kaip atsipalaiduoti. Galvoju, kad šį būdą kaip nors nugalėsime.
– Su kuriais Lietuvos šou verslo atstovais draugauji? Kuriuos iš jų labiausiai vertini ir gerbi? O gal turi ir priešų? (Rimas)
– Su niekuo, tiesą sakant. Kartais susitinku, netyčia pabendraujam su Viktoru Diawara. Jis linksmas žmogus. Neturiu draugų tarp muzikantų.
Jūs tik nepergyvenkite, ateis sąžininga, nauja karta, kuri kontroliuos viską. Tie, kas dabar apgaudinėja, bus pakelti vėliau ir iš karsto. Dvasinis gyvenimas svarbiau nei pinigai. Padirbėkit daugiau. Viskas bus gerai.– Kaip supratau iš straipsnių, vis dar gyveni su tėvais. Ar jie tokie tolerantiški ir auksiniai, ar tu sugebi prisitaikyti? Vis dėlto kiekvienam jaunam žmogui ateina laikas palikti tėvų namus – kaip manai, kada tau tai nutiks? (Rasa)
– Mano tėvas yra statybininkas, Vilniaus mieste stovi jo pastatyti 30 namų – galėčiau nors šiandien persikraustyti. Bet mes labai gerai sutariame. Nors gyvename kartu, tėvą mačiau prieš savaitę. Aš turiu ir savo namus, ir jau seniai. Man keista – čia toks Tarybų Sąjungos palikimas, kad negalima gyventi su tėvais. Aš labai noriu su jais kuo daugiau laiko praleisti per savo gyvenimą. Kai persikraustysiu, visiems pranešiu, kad visi nusiramintų. (Juokiasi)
– Egidijau, dabar visi aplinkui dalyvauja šokių, dainų, talentų TV projektuose – ką tu galvoji apie šiuos TV projektus? Ar pats sutiktum kokiam nors dalyvauti? (Živilė)
– Turėjau tokių pasiūlymų, bet aš turiu ką veikti. Užsiimti šokiais dabar būtų didžiausia nesąmonė. Galėčiau šokti tik pagal techno muziką, purvinus šokius.
– Kas sudaro grupę SEL? Nes man atrodo, kad joje yra tik vienas Egidijus Dragūnas.
– Kviečiu ateiti lapkričio 20 dieną į koncertą ir jūs pamatysite, kas sudaro mūsų didelę grupę SEL. Tai bus mano eilinis koncertas Vilniuje ir aš noriu parodyti, kaip man atrodo tikras geras pasirodymas. Ten nebus raganų ant šluotų, fejerverkų, saliutų. Tai bus muzikos ir šviesos sintezė, kuri veža, kuri paskandina transe.
– Lietuvos dainininkai norėdami pelnyti daugiau simpatijų ryžtasi kurti himnus krepšinio, futbolo komandoms (ŽAS, L.Adomaitis, BAVARIJA). Įsivaizduoji save tai darantį? ir jeigu kurtum, tada kuriai komandai? (Virga)
– Jeigu mane nusipirktų kokia krepšinio komanda, aš gal ir parašyčiau dainą. Bet šiaip ne. Yra dainų, kurių geriau būčiau ir nesukūręs. (Juokiasi)
– Ką patartum krizės išvargintiems lietuviams? Kokią dainą pasiūlytum paklausyti visuomenei, kad atsigautų? (Gerda)
– Krizė realiai lietuvius palies tik dabar. Krizė yra galvoje. Daug mano draugų yra pasiėmę dideles paskolas, užsikabinę virvę ant kaklo – jie labai kentės. Žmogui reikia tiek, kiek reikia. Jūs tik nepergyvenkite, ateis sąžininga, nauja karta, kuri kontroliuos viską. Tie, kas dabar apgaudinėja, bus pakelti vėliau ir iš karsto. Dvasinis gyvenimas svarbiau nei pinigai. Padirbėkit daugiau. Viskas bus gerai.
– Sveikas, Ar butu galima sužinoti kokias butent savo dainas vertini kaip komercines, ir kurios, kaip tu sakai, nepasiteisino? (Inga)
– Praleiskim šį klausimą.
– Kokia Egidijaus nuomonė apie Lietuvos elektroninės muzikos „undergroundą“? (Tadas)
– Kas yra „undergroundas“? Nežinau, kokias grupes galima taip pavadinti. Manau, kad radijo stotys dabar jau nėra pagrindinis dalykas pristatyti muzikai. Mes turime internetą, ten visko galima rasti, pasiklausyti bet kokios muzikos. Grupė SEL tikriausiai išleis jau paskutinį savo albumą, nes vėliau muzika turės būti pateikta kažkokia nauja forma.
– Visų pirma, norėjau palinkėti kuo didžiausios sėkmės, daug įkvėpimo kūryboje (ir stiprybes auginant sūnelį, tėvystė tave puošia:). Mano nuomone, anksčiau LT buvo dvi grupes (normalios) SEL IR „Foje“, pastaroji išnyko. Aišku Mamontovas liko, bet, mano nuomone, jis skirtingai nei tu, iš dalies „parsidavė“ ir kuria ne tai, kas jam artima, o tai, kas parduodama (pirmas lūžio taškas – „balalaika“ „O, meile“). Ką pats manai apie Mamontovo dabartinę kurybą (atsiribojant nuo asmeniškumų pačiam žmogui). Ačiū (Giedrė)
– Man labai patiko jo albumas „Pabėgimas“. Nenoriu nieko įžeisti. Dabartinėje jo muzikoje aš negirdžiu kažko modernaus. Galbūt jam vertėtų šiek tiek įdiegti elektroninės muzikos, pabendradarbiauti su jaunais kūrėjais. Ta koncepcija senoka, bet negaliu pasakyti nieko blogo. „Foje“ buvo unikalu. Gyvenimas keičiasi. Žiūrėkim į tai natūraliai ir mėgaukimės nauja muzika, jei sena nepatinka. Žmonės – ne amžini, galbūt kažkam reikia nostalgiškos muzikos.
