Liepa, papasakok, kaip Tavo gyvenime atsirado dziudo.
Dziudo mano gyvenime atsirado gana netikėtai, tačiau tai tapo vienu svarbiausių mano interesų ir gyvenimo dalimi. Viskas prasidėjo, kai buvau antroje klasėje. Kaip ir daugelis vaikų, ieškojau veiklos, kuri ne tik būtų smagi, bet ir leistų įgyti naujų įgūdžių. Tuo metu mano brolis lankė dziudo treniruotes ir skatino mane tai išbandyti. Bet tėvai tuo metu net nesvarstė leisti manęs į šį sportą. Pamenu, kaip visa šeima vykdavome palaikyti brolio per varžybas ir su pavydu stebėdavau ten sportuojančias mergaites. Nenuleidau rankų ir po kiek laiko išsiprašiau tėvų nuvesti bent į treniruotę. Labai gerai pamenu, kaip po treniruotės stebėjau trenerės Rasos Steponaitytės ir mamos pokalbį ir kaip iš trenerės lūpų išgirdau: „Aš jos nepaleisiu! Liepa turi stiprų charakterį ir didelį užsispyrimą.“
Pirmoje dziudo treniruotėje pasijutau atradusi kai ką ypatingo. Šis kovos menas ne tik skatino fizinį aktyvumą, bet ir mokė disciplinos, pagarbos ir kantrybės. Pradžioje buvo šiek tiek sunku – teko įveikti savo baimes ir nepatogumą, bet su kiekviena treniruote jausmas tapo vis geresnis.
Treniruotėse susipažinau su puikiais Kauno r. dziudo ir jojimo sporto mokyklos dziudo klubo dziudistais treneriais Rasa Steponaityte, Simu Broga ir bendraamžiais, šie tapo puikiais draugais. Sužinojau, kaip svarbu siekti užsibrėžtų tikslų, dirbti komandoje ir padėti vieni kitiems. Taip pat dziudo man padėjo lavinti savo fizinę formą, stiprinti kūną ir protą. Per varžybas išmokau, kaip susidoroti su spaudimu, kaip išlaikyti ramybę ir pasitikėjimą savimi net sunkiose situacijose. Visos pamokos, kurias išmokau ant tatamio, atsispindėjo ir mano kasdieniame gyvenime. Daugiau nebijojau iššūkių, tapau atkaklesnė ir labiau pasitikinti savimi.
Šiandien dziudo yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Aš ne tik praktikuoju šį kovos meną, bet ir dalyvauju varžybose. Tai kelias, kuris man patinka ir kuriuo siekiu eiti toliau.
Kuo Tavo dienos režimas skiriasi nuo daugelio kitų merginų?
Mano dienos režimas išties skiriasi nuo daugelio kitų merginų. Kiekviena mergina turi individualią patirtį ir motyvaciją, tačiau aš galiu pasidalinti, kaip dziudo tapo neatsiejama mano kasdienybės dalimi ir kaip tai paveikė mano dienos ritmą.
Mano diena prasideda anksti. Kiekvieną rytą stengiuosi skirti laiko treniruotėms. Sportas man reiškia ne tik fizinį aktyvumą, bet ir psichologinį pasiruošimą. Dauguma merginų galbūt renkasi užsiimti sportu vėliau dieną, tačiau aš pastebėjau, kad rytinės treniruotės man suteikia energijos visai dienai. Tai tampa mano kasdienės rutinos dalimi – po treniruotės jaučiuosi žvalesnė, labiau motyvuota ir pasiruošusi užsibrėžti naujus tikslus.
Profesionalus sportas reikalauja daug laiko ir pastangų, todėl turėjau išmokti gerai valdyti laiką. Stengiuosi subalansuoti treniruotes, mokslus ir socialinį gyvenimą. Kartais tai gali būti iššūkis, ypač kai reikia ruošti namų darbus ar dalyvauti renginiuose.
Turėjau galimybę susipažinti su bendraamžiais, kurie taip pat domisi kovos menais. Mūsų treniruotės ir varžybos tapo puikia proga bendrauti, dalintis patirtimi ir palaikyti vieniems kitus. Dauguma merginų, su kuriomis bendrauju, galbūt renkasi kitokias veiklas, tačiau dziudo bendruomenė suteikia man jausmą, kad esu dalis kažko didesnio.
Šis sportas man taip pat padėjo pergalvoti savo požiūrį į moteriškumą ir jėgą. Dažnai pastebiu, kad kai kurios merginos, užsiimančios kitomis sporto šakomis, gali jaustis nepatogiai kalbėdamos apie fizinę jėgą ar konkurenciją. Dziudo mane išmokė, kad jėga ir moteriškumas gali egzistuoti kartu, kad galiu būti stipri ir pažeidžiama tuo pačiu metu. Tai suteikia man pasitikėjimo savimi.
Dziudo ne tik lavina mano fizinius įgūdžius, bet ir skatina asmeninį augimą. Kiekviena treniruotė ir varžybos man suteikia galimybę stiprinti kantrybę, atkaklumą ir strateginį mąstymą. Tai yra dalykai, kurie gali skirtis nuo kitų merginų patirčių, nes kiekviena sporto šaka turi savo unikalų požiūrį į asmeninį tobulėjimą.
Apibendrinant, mano įprasta diena yra struktūruota, kupina disciplinos ir bendruomeniškumo.
Ką Tau reiškia pergalės dziudo varžybose? Ar visada siekei nugalėti?
Pergalės varžybose man reiškia labai daug, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, kurio siekiu. Kiekviena pergalė yra įrodymas, kad mano pastangos, treniruotės ir atsidavimas davė vaisių. Tai suteikia pasitikėjimo savimi ir motyvuoja siekti dar daugiau. Tačiau pergalės dziudo varžybose man taip pat primena, kad būtent kelionė, o ne tik galutinis rezultatas yra svarbiausia.
Pergalės man suteikia didžiulį pasitikėjimą savimi. Kiekvieną kartą, kai pavyksta laimėti, jaučiuosi stipresnė ir užtikrintesnė savo gebėjimais. Ne tik fizine jėga ar technika, bet ir psichologiniu pasirengimu. Žinodama, kad sugebėjau pasiekti pergalę, jaučiu, kad galiu įveikti ir kitus gyvenimo iššūkius.
Nors pergalės yra nuostabios, nesėkmės taip pat yra neatsiejama proceso dalis. Ne visada siekiau tik laimėti, dažnai labiau vertinau galimybę išmokti ir tobulėti. Kiekvienas pralaimėjimas man suteikia galimybę apmąstyti savo taktiką, analizuoti, ką galėjau padaryti kitaip, ir tobulinti savo įgūdžius. Taigi, net ir nesėkmės yra vertingos, nes jos padeda man augti kaip sportininkei ir asmenybei.
Pergalės varžybose ne tik suteikia asmeninį pasitenkinimą, bet ir leidžia man dalintis džiaugsmu su treneriais ir šeima. Tai sukuria tvirtą ryšį su kitais sportininkais ir suteikia papildomos motyvacijos siekti geresnių rezultatų.
Laimėjimai ne tik įkvepia mane, bet ir gali įkvėpti kitus. Žinodama, kad mano pasiekimai gali tapti pavyzdžiu kitiems, ypač jaunesniems sportininkams, jaučiu didelę atsakomybę. Noriu parodyti, kad sunkiu darbu ir atsidavimu galima pasiekti tikslus.
Kiekviena pergalė man suteikia galimybę apmąstyti savo pasiekimus ir pažangą. Išmokstu atsakomybės, disciplinos ir atkaklumo, kurie yra svarbūs ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime.
Apibendrinant, pergalės varžybose man reiškia daugiau nei tik laimėjimą. Tai yra galimybė augti, mokytis, dalintis džiaugsmu su kitais ir įkvėpti aplinkinius. Nors visada siekiu geriausių rezultatų, man taip pat svarbu vertinti visą procesą, kuris veda iki tų pergalių. Kiekvienas žingsnis, tiek sėkmės, tiek nesėkmės, prisideda prie mano asmeninio ir sportinio augimo.
Esi daugkartinė Lietuvos čempionė. Ar sunkus buvo kelias iki šio titulo?
Tai buvo nuostabi ir įsimintina kelionė, kuri reikalavo daug pastangų, atkaklumo ir pasiaukojimo. Nors galutinis rezultatas – čempionės titulas – buvo nuostabus, kelias iki jo buvo kupinas iššūkių ir pamokų, kurios prisidėjo prie mano kaip sportininkės tobulėjimo ir asmeninio augimo.
Viskas prasidėjo nuo mano pirmųjų treniruočių, varžybų. Nuo 2017 metų rinkau medalius įvairiuose turnyruose ir varžybose. Iš pradžių tai buvo smagus užsiėmimas, tačiau netrukus supratau, kad siekiu daugiau. Treneriai, kurie įžvelgė mano potencialą, padėjo man suprasti, ko reikia norint tapti profesionaliu sportininku. Intensyvios treniruotės tapo kasdienybe, ir pradėjau skirti vis daugiau laiko technikos tobulinimui, fiziniam pasirengimui ir psichologiniam pasiruošimui varžyboms.
Kad pasiekčiau daugkartinės čempionės titulą, reikėjo ne tik techninių įgūdžių, bet ir stipraus fizinio pasirengimo. Dirbau su savo treneriais, kad pagerinčiau savo jėgą, ištvermę ir lankstumą. Kiekviena treniruotė buvo iššūkis, tačiau nuolat stengiausi atiduoti viską, kad pasiruoščiau varžyboms. Tai reiškė ne tik dziudo treniruotes, bet ir papildomas treniruotes salėje, bėgimo sesijas ir netgi mitybos planą, kad užtikrinčiau, jog mano kūnas būtų tinkamos būklės.
Dziudo varžybos yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis iššūkis. Turėjau išmokti, kaip valdyti stresą ir nerimą, ypač prieš svarbias varžybas. Su treneriais dirbome kartu, kad sukurtume strategijas, kaip išlaikyti ramybę ir susikaupimą, kai labiausiai to reikia. Meditacija, vizualizacija ir savęs motyvavimas tapo mano kasdienybe, ir tai padėjo man pasiekti geresnių rezultatų.
Kiekvieno čempionato kelionė nebuvo lengva. Varžovės buvo stiprios ir patyrusios, o kiekvienas mūšis reikalavo maksimalių pastangų. Aš dalyvavau ne tik Lietuvos čempionatuose, bet ir tarptautinėse varžybose, ten turėjau galimybę išbandyti savo gebėjimus ir mokytis iš kitų sportininkų. Kiekviena pergalė ir pralaimėjimas buvo vertinga pamoka, kuri padėjo man tobulėti ir augti kaip sportininkei.
Kelias į čempionės titulą nebuvo be sunkumų. Buvo dienų, kai jaučiausi nuvargusi, nusivylusi ir norėjau pasiduoti. Tačiau kiekvieną kartą, kai susidurdavau su sunkumais, prisimindavau savo tikslus ir svajones. Turėjau išmokti atsitiesti tiek fiziškai, tiek emociškai ir eiti toliau. Šie iššūkiai sustiprino mano valią ir leido man suvokti, kad sėkmė dažnai ateina po sunkumų.
Itin svarbus buvo ir mano trenerių, šeimos bei draugų palaikymas. Jie buvo mano motyvacija ir paskata, kai jaučiau, kad negaliu. Kiekviena pergalė buvo švenčiama kartu, o pralaimėjimai buvo analizuojami ir aptariami, kad galėtume kartu tobulėti.
Galiausiai, kai atėjo laikas kovoti dėl Lietuvos čempionės titulo, jaučiausi pasiryžusi ir pasitikinti savimi. Varžybų dieną viskas susiklostė palankiai – sugebėjau panaudoti viską, ko išmokau, ir pasiekiau pergalę. Tai buvo ne tik asmeninė sėkmė, bet ir viso mano kelio, sunkaus darbo ir atsidavimo rezultatas. Tapti Lietuvos čempione buvo nepaprasta patirtis, tačiau tai buvo tik viena mano kelionės stotelė. Supratau, kad svarbiausia yra ne tik titulas, bet ir visa patirtis, kurią įgijau kelyje.
Kaip Tavo pasirinkimą treniruotis dziudo priėmė tėvai?
Tai buvo svarbus žingsnis mano gyvenime, ir tėvai labai palaikė, nors iš pradžių, kaip minėjau, teko nemažai laiko juos įkalbinėti, žinoma, turėjo tam tikrų abejonių. Per tą laikotarpį, kai sportuoju, jų reakcija ir mūsų bendravimas keitėsi.
Kai pradėjau lankyti dziudo treniruotes, tėvai iš karto parodė susidomėjimą. Jie atėjo į pirmąsias treniruotes, stebėjo, kaip mokausi, ir matė, kaip man patinka. Jų palaikymas buvo labai svarbus, nes tai suteikė man pasitikėjimo savimi. Tėvai ne tik džiaugėsi mano entuziazmu, bet ir stengėsi suprasti, kas yra dziudo ir kodėl man tai taip svarbu.
Tėvai labai aktyviai prisidėjo prie mano treniruočių, ypač iš pradžių. Jie padėjo man organizuoti savo laiką, veždavo į treniruotes ir kartais net jose likdavo stebėti. Tai, kad jie buvo šalia, leido man jaustis saugiai ir žinoti, kad galiu pasitikėti jų palaikymu.
Dziudo reikalauja disciplinos, kantrybės ir sunkaus darbo, ir tėvai matė, kad šios vertybės formuojasi mano asmenybėje. Jie palaikė mano pasirinkimą, nes suprato, kad sportas ne tik leidžia man būti fiziškai aktyviai, bet ir moko gyvenimo pamokų, kurios bus naudingos ateityje. Mūsų diskusijos padėjo tėvams geriau suprasti, kodėl aš pasirinkau šią sporto šaką, ir jie ėmė dar labiau palaikyti mano siekius.
Kaip ir daugeliui tėvų, maniesiems kėlė susirūpinimą galimos traumos treniruotėse. Tėvai dažnai pabrėždavo man, kaip svarbu saugiai treniruotis ir klausytis trenerių nurodymų. Aš įsiklausiau į jų patarimus ir stengiausi išlaikyti atsakingą požiūrį į savo treniruotes, kad galėčiau juos nuraminti.
Kai pradėjau dalyvauti varžybose, tėvai tapo mano pačiais didžiausiais palaikytojais. Jie ne tik ateidavo į varžybas, bet ir aktyviai dalyvaudavo, palaikydami mane emociškai. Jų buvimas šalia suteikė man papildomo pasitikėjimo, ir aš žinojau, kad nesvarbu, kaip pasirodysiu, jie visada bus šalia, kad mane pagirtų ir motyvuotų.
Tėvai visada skatino mane siekti savo ilgalaikių tikslų ir svajonių. Kai kalbėjau apie norą tapti geresne profesionalia sportininke arba net svajojau apie tarptautines varžybas, tėvai buvo mano didžiausi šalininkai. Jie skatino mane dirbti, tobulėti ir niekada nepasiduoti, nes žinojo, kiek man tai reiškia.
Tėvai pastebėjo, kad dziudo ne tik gerina mano fizinę formą, bet ir padeda man augti kaip asmenybei. Jie džiaugėsi, kad tai moko mane atsakomybės, disciplinos ir gebėjimo dirbti komandoje. Dėl šių priežasčių jie vis labiau palaikė mano veiklą, matydami, kaip teigiamai ji veikia mano gyvenimą.
Ar netenka išgirsti replikų, kad gražiai merginai netinka kovos menai?
Taip, esu susidūrusi su replikomis ir nuomone, kad merginai netinka kovos menai, tačiau man tai nebuvo didelė kliūtis.
Visada buvo tam tikrų stereotipų apie tai, kaip turėtų elgtis ir atrodyti moterys. Kai kurie žmonės gali manyti, kad gražios merginos turėtų būti švelnios, moteriškos ir vengti kovos menų, nes tokio pobūdžio sportas dažnai yra siejamas su jėga ir agresija. Tačiau aš manau, kad šie stereotipai yra pasenę. Dziudo ir kiti kovos menai gali būti puikūs būdai išreikšti savo jėgą, discipliną ir atkaklumą, nepriklausomai nuo to, kaip atrodai. Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos man suteikė sportas, yra pasitikėjimas savimi. Kai kas nors išsako nuomonę ar kritiką, aš stengiuosi prisiminti, kad mano pasirinkimai ir aistros yra mano pačios. Dziudo man suteikė ne tik fizinį pasirengimą, bet ir psichologinį pasitikėjimą, leidžiantį nesijaudinti dėl kitų nuomonės. Man svarbu, kad pati jausčiausi gerai dėl savo pasirinkimų.
Aš taip pat stengiuosi būti pavyzdžiu kitoms merginoms, kurios galbūt dvejoja dėl savo pasirinkimų dėl išorinių lūkesčių. Sportas gali padėti moterims įgyti stiprumo, pasitikėjimo savimi ir savarankiškumo. Kai kas nors išsako nuomonę, kad tai nėra tinkama, aš dažnai pasidalinu savo patirtimi ir paaiškinu, kaip dziudo mane pakeitė ir kaip tai prisidėjo prie mano asmeninio augimo.
Turiu nuostabius trenerius, kurie mato mano pastangas ir pasiekimus, o ne tai, kaip aš atrodau. Ši aplinka man suteikia daug daugiau vertės nei išoriniai komentarai. Be to, kai kurie žmonės mano, kad dziudo ir kiti kovos menai yra skirti tik vyrams, tačiau aš džiaugiuosi galėdama parodyti, kad moterys gali pasiekti puikių rezultatų šiose srityse.
Man dziudo ne tik padeda išlaikyti fizinę formą, bet ir yra puikus būdas sumažinti stresą ir pagerinti emocinę sveikatą. Šie aspektai yra svarbūs bet kuriai moteriai, nepriklausomai nuo to, kaip ji atrodo. Kai kas nors sako, kad gražiai merginai netinka kovos menai, aš dažnai primenu, kad svarbiausia yra tai, kaip jaučiuosi, o ne tai, kaip atrodau kitiems.
Manau, kad ir pasiekimai sporto srityje padeda paneigti tokius stereotipus. Kiekvienas laimėjimas ar geras pasirodymas varžybose rodo, kad aš esu ne tik graži, bet ir stipri, disciplinuota ir pasitikinti savimi. Tai yra svarbūs aspektai, kurie rodo, kad kovos menai gali būti puikus pasirinkimas bet kuriai moteriai, nepriklausomai nuo jos išvaizdos.
Galiausiai, dziudo man suteikė galimybę transformuotis ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Kiekvieną kartą, kai treniruojuosi ar dalyvauju varžybose, aš ne tik stiprėju fiziškai, bet ir ugdau savo charakterį. Tai labai svarbu.
Ar kitoms rekomenduotum šį sportą? Kodėl?
Žinoma, dziudo, kaip ir bet kuris kitas sportas, gali būti iššūkis, ir ne kiekvienas gali jį pasirinkti. Tačiau, atsižvelgdama į visus teigiamus aspektus, aš tikrai rekomenduočiau šią sporto šaką kitoms merginoms. Šis sportas ne tik suteikia fizinį pasirengimą, bet ir padeda ugdyti stiprią asmenybę, galinčią sėkmingai susidoroti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Galų gale, svarbiausia yra rasti sportą, kuris teikia džiaugsmą ir leidžia jaustis gerai, o dziudo gali būti puikus pasirinkimas šiuo atžvilgiu.
Tavo mama dirba grožio pasaulyje. Ar nebuvo noro mesti šį sportą ir pasukti grožio keliu?
Nors mano mama dirba grožio pasaulyje ir tai yra intriguojanti sritis, aš niekada nesvarsčiau galimybės mesti sporto. Ši sporto šaka man suteikia daug daugiau nei bet koks grožio idealas.
Nors grožio pasaulis dažnai akcentuoja išorinį vaizdą, aš tikiu, kad tikrasis grožis kyla iš vidaus. Dziudo moko mane kantrybės, disciplinos ir pagarbos sau ir kitiems. Tai savybės, kurios išryškina tikrąjį grožį, ir aš norėčiau, kad daugiau žmonių tai suprastų. Aš noriu skleisti šią žinią ir parodyti, kad grožis yra ne vien išorinis pavidalas, bet ir tai, kas mes esame viduje.
Aš nemanau, kad negalima suderinti abiejų pasaulių.
Šiemet kartu su mama dalyvavote grožio meistrų konkurse Paryžiuje. Kaip vertini šią patirtį?
Su Lietuvos komanda, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos nariais, mama atstovavo Lietuvai „OMC Hairworld“ pasaulio čempionate. Dalyvavimas šiame konkurse kartu su mama buvo nepaprasta patirtis, kupina įspūdžių ir emocijų.
Pirmąkart kaip modelis šiame konkurse dalyvavau dar pernai, tąkart mama tapo antakių formavimo ir dažymo čempione ir į Lietuvą parvežė auksą. Šiemet teko išbandyti modelio amplua „Raudonojo kilimo“ kategorijoje, buvo daug daugiau jaudulio, nes man neįprasta su bateliais išstovėti valandą laiko ir dar neapsakomo grožio suknele, kurią kūrė ir puošė dizainerė Akvilė Bernotaitė. Jos rankomis kurtas kristalų tinklas svėrė labai daug. Tai buvo smagi nauja patirtis ir viskas pavyko puikiai.
Aš labiau vertinu laiką, praleistą su mama. Buvo smagu stebėti ir prisidėti prie jos svajonių išsipildymo.
Grožio čempionatai yra intensyvūs, konkurencija didelė. Tai leido man pamatyti, kaip specialistai ruošiasi ir kaip susidoroja su stresu. Kiekvienas pasirodymas, kiekvienas mūšis buvo galimybė išmokti naujų technikų ir strategijų, lygiai kaip ir sporte.
Kokią specialybę rinksiesi, kokiu keliu norėtum eiti toliau?
Šiuo metu galvodama apie savo ateities specialybę jaučiu, kad ji bus susijusi su sportu. Nors galutinio sprendimo dar neturiu, mano mintys sukasi apie kelias pagrindines kryptis, kurios man atrodo labai patrauklios ir įdomios.
Nesvarbu, kurią kryptį pasirinksiu, man svarbu, kad tai būtų nuolatinis mokymosi procesas.
Ką patartum merginoms, kurios neatranda savęs, vis dar ieško savojo kelio?
Merginoms, kurios dar ieško savęs, svarbiausia yra būti atviroms ir kantrioms. Kiekviena patirtis, kiekvienas pokalbis ir kiekviena klaida gali padėti jums geriau suprasti save ir atrasti savo kelią. Pasitikėkite savimi ir leiskite sau augti, atrasite, kas jums tinka geriausiai. Tas kelias gali būti unikalus, tačiau jis yra vertas ieškojimų ir atradimų.
Pasirūpinkite savo fizine ir emocine gerove. Reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas poilsis padeda jaustis geriau ir suteikia energijos ieškoti savo kelio. Emocinė gerovė taip pat yra svarbi, todėl skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą ir atsipalaidavimą.
Skaitykite knygas, žiūrėkite dokumentinius filmus ar dalyvaukite įvairiose paskaitose. Kartais įkvėpimas ateina iš netikėtų šaltinių, todėl būkite atviros naujoms patirtims.
Nebijokite klysti. Ieškant savęs, labai svarbu suprasti, kad klaidos yra natūrali proceso dalis. Kiekviena nesėkmė gali suteikti vertingų pamokų. Supraskite, kad kelias į savęs atradimą gali būti vingiuotas, tačiau kiekvienas žingsnis, net ir nelabai sėkmingas, gali padėti jums augti.
