Pirmųjų sveikinimų gimtadienio proga J.Zinkevičiūtė sulaukė dar penktadienį. „Atėjo brolis su tėčiu – atnešė torčiuką, įteikė baltų rožių. Fainas yra toks dėmesys – man dėl to labai smagu“, – Žmonės.lt su džiaugsmu pasakojo aktorė.
Justei skambino bičiulė dizainerė – perdavė norinti įteikti pačios kurtą dovaną. „Gera yra jaustis reikalingai“, – svarstė J.Zinkevičiūtė.
Vis dėlto tikrąją gimtadienio dieną ji kartu su drauge panoro pabėgti nuo Vilniaus šurmulio ir šventę paminėti tyliai, bet jaukiai – išvyko į Druskininkus. „Mano draugė gimtadienį šventė šeštadienį, taigi dviese iškėlėme dvigubą šventę – išsinuomojome kambarį, pasirūpinome, kad būtų maloni aplinka“, – atskleidė ji.
Kodėl Justė nekelia puotos? „Visiems atrodo, kad 25-tajį gimtadienį reikia smarkiai, audringai atšvęsti, o aš noriu priešingai – stengiuosi pabėgti nuo šventės. Smagiausia tai, kad žmonės, kurie nori pasveikinti, vis tiek stengiasi padaryti visais įmanomais būdais“, – tikina.
Aktorė neslepia – artėjant gimtadieniui ji buvo susimąsčiusi apie beribę laiko tėkmę ir kitus lyriškus, melancholiškus dalykus, tačiau kasdien stengiasi, kad nuo veido nedingtų šypsena: „Kaip ir kasmet, taip ir šįmet prieš gimtadienį buvo apėmusios visokios nuotaikos: atrodo, liūdna, bet nežinai dėl ko, arba labai gera – juk tuoj gimtadienis. Tačiau man atrodo, kad 25-eri yra labai geras amžius: lyg ir esi nebe vaikas, bet vaikas, lyg ir suaugęs, bet dar ne. Kai kurios mano draugės tokio amžiaus jau sūpuoja vaikelius, tačiau mane vis dar apima juokas tada, kai nederėtų.“
Gyventi taip, kad džiaugtumeisi – panašu, kad toks galėtų būti J.Zinkevičiūtės moto. „Prieš kiekvieną gimtadienį susimąstau: dabar, štai, man 25-eri. Ar aš daug turiu, ar ne? Ar daug nuveikiau, ar dar trūksta? Mąstau apie asmeninį tobulėjimą ir galvoju, kad viskas su manim gerai. Kasmet reikia gyventi taip, kad atėjus gimtadieniui galvotum, kaip gerai praleidai laiką. Man šiandien gyvenimas yra gražus!” – trykšdama energija pasakoja.
Paklausta, kokius iššūkius sau kelia šiems metams, aktorė susimąsto: „Galbūt man reiktų susirūpinti savo asmeniniu gyvenimu? Tačiau tai – Dievo ar likimo planuojami dalykai. Šiandien man geriausia dovana yra mano šeima, o darbai, susiję su vaidyba, yra didelis džiaugsmas. Ką užsibrėžiu kitiems metams? Eiti pirmyn.“
J.Zinkevičiūtė neslepia – na kam gi nepatinka dovanos? Jai taip pat smagu jų sulaukti, tačiau niekas nepranoks malonumo sulaukus nuoširdaus dėmesio. „Svarbiausia man – dėmesys, kurio sulaukiu. Miela, jei dovanos išties malonios – kam gi nepatinka gauti dovanų? Mėgstu gražius daiktus, todėl lepinimas ir dovanos pakelia nuotaiką“, – sako.
J.Zinkevičiūtė ilgai nedvejoja, kokia gi gimtadienio dovana jai ligšiol buvo įsimintiniausia: „20-ojo gimtadienio proga nuo tėvų gavau automobilį „Volkswagen Beetle“. Jis buvo pastatytas kieme ir perrištas baltu kaspinu – kaip filmuose. Šią dovaną prisiminsiu visada – kai tau 20 metų, tokia dovana yra labai netikėta. Tada susigraudinau, o mama sakė „ir vėl jai blogai, vėl verkia“, nors tai buvo laimės ašaros.“
Tą patį automobilį ji vairuoja iki pat šiol. „Šiandien pagalvojau, kad jei kas norėtų man iškrėsti pokštą, galėtų padovanoti automobilį –tikrai būtų pokštas, nes kol kas nenoriu keisti savojo“, – juokiasi.
Ko Justė palinkėtų pati sau? „Noriu kiekvieną dieną rasti motyvacijos išlipti iš lovos ir kasdien gyventi vis iš naujo“, – kurįlaik pagalvojusi galop nusprendžia.
