Pasitikdamas jubiliejų V.Baumila 15min paatviravo apie savo šventės planus. „Laukia vakarienė su tėvais, drauge, broliu ir jo žmona. Susitiks artimiausi žmonės“, – sakė dainininkas ir pridūrė, kad po šeimyniško susibūrimo galbūt susitiks su keliais draugais – išeis miestan, jei tik norėsis.
„Bet juk antradienis... Trečiadienį žmonėms reikės į darbus, taigi. Nors gal ir reikės išeiti pasivaikščioti. Tik grandiozinio 30-mečio plano tikrai neturiu“, – kalbėjo Vaidas.
Jam suėjo 30 metų, tai... Kodėl be audringo vakarėlio, fanfarų, būrio svečių? „Kiekvienas gimtadienis yra proga. Ar tikrai reikia labai susireikšminti? Švęsti tą sėkmę, kad nugyvenai 30 metų ir iki šiol kvėpuoji? Gal ne... Manau, pasilinksminti, pabūti su draugais galima bet kurią dieną. Tai darau, stengiuosi savo draugų nepamiršti. Ir netikrinu, ar vis dar jų turiu, kai ateina gimtadienis. Nešlovinu savęs ir nesureikšminu“, – svarstė V.Baumila.
30 metų – daug ar mažai? „Nežinau. Gal jau visai normaliai? Gal jau visai gerai, kad 30 metų. Atrodo, kad jau turiu gyvenimiškos patirties. Kažko esu matęs, kažkuo nusivylęs, kažko netekęs, kažką gavęs, mylėjęs, kentėjęs... Man atrodo, šį tą per tuos 30 metų sukaupiau. Aš esu laimingas, kad man jau 30“, – atsako.
Ir nors dalis dažnai pasvarsto, kad skaičius „30“ įpareigoja būti labai savarankišku, atsakingu, suaugusiu ir panašiai, o vietos jaunatviškam maksimalizmui gali ir nebelikti, V.Baumila į klausimą, ar skaičius įpareigoja, atsako glaustai: „Ne.“
Ko Vaidas nori dovanų? „Šuns! Kalbėjome apie akitos veislės šunis, bet gyvenu ne name, o bute, tai gal kokerspanielio pakaks. Aš visą gyvenimą norėjau šuns, norėjau rūpintis. Šuniu. Bet su tėvais gyvenome Šeškinėje, bute, ir jie nepripažino minties šunį turėti. Galbūt jie buvo teisūs – šuniui tikrai reikia erdvės, daug rūpesčio. Bet man gyvenime visada kirbėjo toks noras, taip pat ir klausimas, ar kada nors šunį turėsiu. Va, 30 metų, ir darau jau kažkokius pokyčius“, – šypsosi. Tiesa, pats sau gimtadieninę dovaną pasidovanojo iš anksto – motociklą. O svajonę apie šunį antradienio rytą išpildė Monika.
„Grįžtu namo – čia viskas papuošta, daug balionų ir guli dėžutė, kurioje anglų kokerspanielio nuotrauka ir pavadėlis. Sekmadienį važiuosiu pasiimti iš Kauno“, – džiaugėsi Vaidas.
Namus V.Baumila turi, su širdies drauge Monika irgi viskas sekasi puikiai, tikėtina, greitai turės ir šunį... Gal tas augintinis – repeticija prieš šeimos gausinimą?
„Visas gyvenimas yra pasiruošimas kažkam. Manau, tokie dalykai įvyksta tada, kai įvyksta. Kartais nė neturi laiko jiems pasiruošti, nei būdų... Matyt, niekada nebus tinkamo laiko vaikams, dar kažkam. Bet ne visiems to gyvenime juk ir reikia. Kalbant apie mane... Aš dar norėčiau palaukti“, – šypsosi.
Kurie praėjusių metų įvykiai V.Baumilai buvo įsimintiniausi? „Neįvyko koncertai, – juokiasi. – O iš tiesų, galbūt tai, kad iki šiol ilgai neturėjau poros, o dabar, žiūrėk, jau metus laiko esu su drauge. Laikomės kartu, būnam, gerbiam, mylim. Tai, matyt, kertinis dalykas. Taip pat išskirčiau žinią apie brolio šeimos pagausėjimą – tai, kad jie laukiasi antro vaiko. Tai šeimoje priėmėme labai džiugiai. O karjeros prasme – kartu su Monika Pundziūte išleidome labai sėkmingą singlą „Dviese“. Dar buvo kelionė į Ameriką – Naujasis Orleanas, Kalifornija, Denveris... Tai buvo puiku.“
O ko tikisi iš ateinančių? „Esu užsikrėtęs kelionėmis. Noriu pamatyti pasaulio, pažinti kultūras, žmones. Noriu išmokti kitų kalbų, noriu skaityti knygas, dar kurti“, – sako.
Pokalbį su 15min V.Baumila baigia gimtadieniniu linkėjimu sau: „Nesustoti ir nepavargti. Nepavargti mylėti savo darbo, savęs ir savo artimo. Juk kaip mylėsi artimą, jei nemyli savęs?“
