Meninis duetas ir šeimoje, ir tam tikra prasme scenoje – tokie yra sutuoktiniai Ramutė Stakėnienė ir Virgis Stakėnas. Dizainerė ne tik palaiko vyrą veiklose, bet ir prie jų prisideda, mat atlikėjo scenos įvaizdžiai yra kurti būtent jos.
Kliento Virgio niekam neatiduotų
„Mano pirmasis darbas buvo sukurtas „Tado Pado“ personažas. Nors tai buvo labai seniai, jis buvo labai mėgstamas, ypač vaikų“, – prisimena Ramutė. Taigi nuo to laiko prie V.Stakėno įvaizdžių nebeprisiliesdavo joks kitas kūrėjas.
„Kadangi pati esu drabužių dizainerė, kaip galiu kitam drabužių dizaineriui atiduoti savo klientą?“ – juokiasi R.Stakėnienė. Kaip pasakoja dailininkė, šalia Virgio įvaizdžio kūrimo paraleliai ėjo ir darbas su ansambliais, grupėmis „Vairas“, „Nerija“, „Jonis“, „Sekmadienis“, įvairiais chorais, šokių ansambliais. Net Arūnas Valinskas dėvėjo Ramutės kurtą drabužį.
Ramutės Stakėnienės gyvenimo akimirkos ir įvaizdžiai – galerijoje:
„Toks buvo mano startas. Paskui viskas išsirutuliojo į drabužių dizainą, kūriau įvairias kolekcijas, vežiau jas į tarptautinius Talino, Rygos, taip pat Vilniaus festivalius (tarp jų ir septynis kartus į garsųjį „In Vogue“), taip kad nuo scenos drabužių ir prasidėjo mano veikla. Beje, net diplominį darbą kūriau sceninių rūbų tema“, – prisimena menininkė.
Deja, bet šiuo laikotarpiu, kai koncertai tik nuotoliniai, dizainerio paslaugų mažai kam prireikia. Tai smarkiai pasijautė ir R.Stakėnienei.
„Dabar šia veikla užsiimu pastebimai mažiau, o turbūt nelabai kam ir reikia, daugiau reikalingi stilistai. Apskritai, šiuo metu vyksta vertybių perkainavimas, turbūt šiais laikais daug kam nebe taip svarbu gražiai apsirengti, kaip svarbu būti sveikam“, – teigia moteris.
Tačiau tai Ramutės darbų nė kiek nesustabdė – didžiąją savo dienos dalį ji skiria meninėms veikloms, ieško mūzų ir tuoj pat jas bando atskleisti. Kaip pati sako, jos „mintys visada eina į priekį“.
„Galbūt užtenka sekundės ar akimirkos susižavėti kokia nors idėja – ji šauna į galvą, o po to ją rutulioti ir vystyti galima visus metus. Taip man įvyko karantino metu, kai sugrįžau prie japoniškos audinių marginimo technikos Shibori ir rankinio gofravimo. Mane labai užkabino grįžimas į istorinę praeitį, bandau į ją pažvelgti kitaip, per šiuolaikinę prizmę“, – pasakoja pašnekovė.
Beje, čia pat Ramutė užsimena, kad drabužių modeliavimas nėra vienintelė jos kūrybos sritis. Jau daugiau nei 20 metų dailininkė užsiima tapyba ant šilko, kuri ir tapo pagrindine priemone kuriant drabužius ar aksesuarus. O netikėtai nusivylus fotografų teikiamomis paslaugomis, ir fotoaparatą į rankas teko paimti pačiai.
„Ne tik papuošiau, aprengiau visą būrį užsakovų, bet ir surengiau parodas Lietuvoje, Europoje ir už Atlanto. Be to, išplėčiau savo kūrybos lauką. Norėdama palengvinti produkciją fotografų, kurie ne visada pakankamai gerai užfiksuodavo mano darbus kameros langelyje, ėmiau fotografuoti pati. Dabar namuose turiu įsirengusi dar ir fotostudiją su profesionalia technika.
Nenustebkit prie pastarojo meto Virgio nuotraukų autorystės radę mano pavardę... Ir tai dar ne viskas. Fotografija ir gebėjimas piešti mane pastūmėjo ir į kitą sritį – kompiuterinę grafiką media arts. Dabar miksuoju fotomedžiagą su piešimu, tapymu, dažymu, netrukus tai atras atgarsį ir drabužių modeliavime.
Virgis nuolat stebi ir neduoda ramybės. Buvau jo dvidešimtojo muzikos albumo „sTAKENAas“ dailininkė, kūriau visą dizainą. Dabar plušame prie vieno jo kūrinio vizualizacijos vaizdo klipui. Taip kad man prieš akis dar labai daug“, – pabrėžia Lietuvos dizaino sąjungos narė.
Ramutė pripažįsta, kad aukso kasyklų meninės veiklos šiuo metu neneša, bet širdis džiaugiasi, kad jiedu su Virgiu bent skolų neturi. „Tai labai svarbu, dėl to esame ramesni. Užsakovų mažai, pirkėjų nėra, reikia kažką galvoti, bet aš minčių jau turiu.
Kita vertus, menas – ne verslas, o tik savęs realizavimas. Jeigu sugrįžta kažkas, į ką investavai, sugaišai laiko bandymams, atradimams, tai labai gerai“, – sako pašnekovė.
Nelaksto paskui kiekvieną trupinį
Namuose Ramutė su Virgiu yra pasiskirstę ir kūrybinėmis zononimis, kad abu, kaip menininkai, galėtų puoselėti savo kūrybinius vaisius. Sutuoktiniai tam turi kiekvienas atskirai savo kūrybines erdves-studijas. Kol Virgis savojoje laiką skiria muzikai, Ramutė tuo metu orientuojasi į abstrakcionizmo kryptį, įvairių technikų maišymą, jų pritaikymą drabužių dizaine.
Kartu pora dažniausiai pasimato tik prie kavos ar sriubos, kur gali aptarti savo idėjas, veiklas ir sulaukti vienas kito patarimų.
„Esu intravertė, o Virgis – ekstravertas. Todėl kartais man pusryčių stalas prailgsta, kartais noriu, kad Virgis greičiau viską papasakotų, nes mintyse būnu jau suplanavusi savo dieną“, – šypteli moteris.
Paklausta, ar buvimas menininkais ir yra tas raktas į gražius santykius, Ramutė nuoširdžiai pritaria – juk turint kūrybines profesijas ateina ir abipusis supratimas. Kartu padeda ir viena vyro savybė, kuri dizainerę žavi iki šios dienos.
„Humoro Virgis nestokoja, o man tai visai patinka. Tai daug geriau, nei kad jis būtų susiraukęs pedantas. Abu esame menininkai, nekreipiame dėmesio į smulkmenas, turime numatę savo kūrybos strategiją. Ar būtų nesutvarkytas kambarys, ar tvorą reikėtų remontuoti, ne visada pastebime – štai pernai tvoros ir nepataisėme, todėl tai padarysime šiemet.
O aš pati nešoku nuo stalo paskui kiekvieną trupinį. Jeigu tai daryčiau, visiškai išsibarstyčiau ir nieko nesukurčiau. Virgis toks pats“, – pripažįsta menininkė.
Beje, daugelio pastebimą jaunatvišką išvaizdą moteris taip pat sieja su profesija, kuri priverčia neužsisėdėti buity, skatina žiūrėti į tolius. „Iš dalies tai genetika, bet taip pat ir pastangos rūpinantis subalansuota mityba, fizine kūno priežiūra. Mes neužsizuliname buityje, į gyvenimą žiūrime atviromis akimis, viską sugeriame, viskuo domimės, visko mums reikia, viskas įdomu. Užsikasti sode, ravėti daržus yra tikrai ne mums“, – juokiasi dizainerė.
Žinoma, nėra namų be dūmų – tam pritaria ir pati Ramutė. Tačiau, anot moters, svarbu savo gyvenimo partneriui jausti toleranciją, jį suprasti ir kalbėtis apie neigiamas emocijas.
„Suprantu, kad vyrui reikalingas veiklos judesys, o jeigu jis jo neturi, yra blogai. Man, moteriai, labai svarbu šeima, bet taip pat turiu ir savo kūrybinių siekių ir man gana sunku viską suderinti.
Mūsų šeima išsilaikė todėl, nes vienas kitam esame labai tolerantiški, vienas kitą suprantame. Gal supykstame, pažaibuojame, bet nekalbadienis praeina. Jeigu yra neigiamos energijos, apie ją reikia kalbėti. Pasakai, pasiginčiji, bet ginčuose gimsta tiesa“, – santykių receptu dalijasi Ramutė.
Labiausiai norėtų pasimatyti su dukters šeima
Per šią pandemiją Ramutė su Virgiu daugiausia laiko leidžia namuose. Nors dizainerė pripažįsta, kad ta rutina tapusi savotiškai miela, tačiau jai vis tenka ilgėtis dukters, kurios dėl karantino apribojimų jau nematė beveik dvejus metus.
„Į Ameriką studijuoti ji išvažiavo būdama 20-ies. Tada net telefonų skambučiai buvo nepaprastai brangūs, nebuvo „Skype“, bet džiaugiuosi, kad dvasinis ryšys dėl to nė kiek nesumažėjo.
Baigusi studijas dukra galvojo, kad grįš į Lietuvą, bet paskutiniais metais ten atlikdama praktiką susipažino su savo būsimu vyru. Ten, kur meilė, ten ir šeima. Išėjo taip, kad ji ten ir nusėdo.
Dabar kas savaitę turime „Skype“ sesijas, o žinutėmis, iliustracijomis, citatomis, nuorodomis per socialinius tinklus bendraujame kasdien. Ji augina tris vaikus, turi šeimą, vyrą, darbą, jos gyvenimas pilnas ir dar su kaupu. Aišku, toli, bet reikia suprasti – jeigu jai gerai, mums irgi gerai“, – sako pašnekovė.
Virgio ir Ramutės anūkai yra anglakalbiai, tačiau dizainerė sako, kad susikalbėjimui tai ne kliūtis: „Mes juos mokome, o jie mus.“
Šiandien iki pilnos laimės, kaip atskleidžia R.Stakėnienė, to realaus kontakto tiek su dukra, tiek su jos šeima ir tetrūktų.
„Kai tik bus leista, kaip jau lėksiu į užatlantę apglėbti dukters ir anūkų... Aišku, šnekėk apie planus, o planuoja Dievulis. Mes gi nieko nežinome! Ar galėjome prieš metus įsivaizduoti, kad tokia koronė nukris ant mūsų galvos?
Su dukra turėjome skrydžio bilietus į Veneciją, – tokia turėjo būti mano gimtadienio dovana. Nieko neišėjo, ir va, jau metai prabėgo... bet žinau, gondolos vairininkas tikrai mūsų sulauks“, – juokiasi moteris ir priduria visgi besitikinti, kad tai – tik laikinas etapas.
