„Gimtadienio iš anksto neplanavau. Rūpinausi savais darbais ir nė nepastebėjau, kaip greit tas gimtadienis atėjo“, – Žmonės.lt sakė A.Valentaitė. Šių metų šventei, Asta tikina, pati neruošusi nieko ypatingo – su bičiuliu Mantu Petruškevičiumi ji išvyko į Milaną, kur, prisijungus dar keletui draugų, praleis keturias dienas.
Nors šventė atėjo nelauktai, A.Valentaitė spėjo nusiteikti sveikinimų antplūdžiui. „Gimtadienių proga visada pasveikinu draugus, pati iš jų taip pat sulaukiu daug dėmesio. Jį per gimtadienį parodo ir artimieji, pažįstami. Nori to ar ne, gimimo diena tampa reikšminga – juk vien dėl gaunamo dėmesio, sveikinimų ji tampa kitokia“, – svarsto stilistė.
Kiekviena sukaktis jai – maloni. „Gimtadienis man yra svarbi šventė: sulaukiu daugybės skambučių, nes visi nori pasveikinti, gaunu linkėjimų, gėlių, dovanų. Visas dėmesys nuo ryto iki vakaro būna skiriamas man, nesvarbu, švenčiu gimtadienį ar ne“, – tikina.
Vargu ar yra žmogus, kuriam nepatinka dovanos. A.Valentaitei jos taip pat kasmet paglosto širdį: „Man jas gauti taip pat visada malonu. Tačiau nesureikšminu, kad viena dovana buvo ypatingesnė už kitą. Labiausiai mėgstu, kai dovana būna netikėta, nuoširdi, gal net ekspromtu sugalvota.“
Anot gražuolės, dar vieneri praėję metai jai buvo kupini teigiamų emocijų, viltingai pasitinka ir atėjusius. „Šie metai buvo labai įvairūs, įdomūs. Žinoma, buvo ir nesėkmių, tačiau manau, kad kiekvieni metai man būna sėkmingi. Per juos netrūko netikėtumų, staigmenų. Gali planuoti kiek tik nori, tačiau viskas vis išeina vis kitaip – taip buvo ir šįmet. Nujaučiu, kad artėjantys metai gali būti dar įdomesni – turiu planų veiklos plėtojimo srityje“, – atskleidė.
Dėkoja genams
Puikia figūra, švelniais veido bruožais, nepriekaištingu stiliumi išsiskirianti A.Valentaitė neslepia nesiliaujanti puoselėti savo grožio, tačiau už daug ką galėtų padėkoti ir genams. „Sveikai maitinuosi, nors kartais į šoną ir nukrypstu. Esu labai užimta, aktyvi, mėgstu sportuoti. Žinoma, įtakos grožiui turi genai. Mūsų šeimoje visi žmonės labai liekni. Manau, veido šviesumas, odos lygumas, raukšlių, bent kol kas, nebuvimas – visa tai yra paveldėta iš senelio, močiutės. Kai pasižiūriu jaunos močiutės nuotraukas, matau jose save“, – savo grožio paslaptį atskleidžia ji.
Kad bėgant metams grožis gali mažėti, A.Valentaitė nebijo: „Esu mačiusi daug pavyzdžių, kai brandaus amžiaus moterys atrodo tiesiog „vau“. Tikiuosi, kad ir aš gražiai sensiu – kiekviena raukšlelė tik suteiks šarmo. Kai moteriai yra 50 ar 60 metų, o jos veidas – sulygintas ir išlygintas, tai atrodo nenatūraliai. Tačiau senti prisižiūrint – derinant mitybą, naudojant kremus – yra būtina. Priprasiu prie kiekvienos ateinančios raukšlelės.“
Ir nors šalia gražios moters nori stovėti kiekvienas vyras, A.Valentaitė nesiskundžia, kad tokio šalia jos šiuo metu nėra. „Ne grožis svarbiausia – juk jei nesutinki įdomaus žmogaus, kuriam jaustum kažką daugiau, atsirastų ryšys, nieko ir negali būti. Kol kas nieko ir nėra, tačiau nieko čia baisaus“, – šypsosi.
Paklausta, ko palinkėtų sau 33-iojo gimtadienio proga, A.Valentaitė ilgai nedvejoja: „Sveikatos, stiprybės siekiant savo tikslų, daug energijos darbams. Aišku, palinkėčiau sau ir meilės. Gal tai skamba banaliai – na, tie pasakymai, kad „linkiu laimės ir meilės“ – tačiau jausmai veža. Tikiuosi, kad manyje atsiras jausmai kažkam ypatingam.“
