Visus savo gimtadienius švente pažyminti žurnalistė pasakojo, jog šiais metais per savo gimtadienį ji planavo išvykti į užsienį, tačiau šios minties atsisakė supratusi, kiek daug norinčių ją pasveikinti.
„Pagalvojau, kad yra tiek tų artimų žmonių, norinčių mane pasveikinti, tai kam bėgti? Taigi ta proga, manau, visiems surengsiu pasisėdėjimą. Aš tikrai neturiu jokios paranojos dėl kapsinčių metų. Vakar, prieš eidama miegoti, pasižiūrėjau į veidrodį ir pagalvojau – na, ką, penktoji dešimtis prasideda (juokiasi)! Tikrai nemeluoju, dėl amžiaus man nei šilta, nei šalta. Svarbu, kaip jautiesi, nes būna žmonių, kurie trisdešimties ima galvoti, kad jau gyvenimo pabaiga. O man... man tik pats brendimas prasidėjo. Aš įsivaizduoju, kad manęs vis dar kažkas laukia ir gyvenime dar turėsiu visokių siurprizų. Be to, aš sieloje jaučiuosi daug jaunesnė ir man tikrai smagu, kuomet žmonės tai pastebi“, – portalui Žmonės.lt linksmai pasakojo Asta.
Žinoma moteris patikino, kad didžiausia jos gimtadienio tradicija – kiekvienais metais ją pažymėti su tėvais: „Gimtadienius švenčiu ekspromtu. Kaip jau sakiau, nesu iš tų žmonių, kurie bijotų gimtadienių. Man tikrai patinka juos švęsti. Tačiau dažniausiai švenčiame netikėtai kur nors susibėgę. Pamenu, kad visus sukviesti sumaniau tik švęsdama 30-metį, tada ėjome į kavinę. O šiaip visi gimtadieniai buvo spontaniškai atšvęsti su grupele tikrų draugų ir, privaloma tvarka, su tėvais. Juos visuomet kviečiu į savo gimtadienį.“
Kadangi mano gimtadienis sutampa su Angelo sargo, arba policijos, diena, o vienu metu turėjau labai nemažai draugų tarp policijos pareigūnų, tad niekada nepamiršiu savo gimtadienio, kurį sutikau lėkdama miestu su švyturėliais.
Dauguma žmonių nori, kad gimtadienis būtų kuo įspūdingesnis, to neišvengia ir Asta. Tačiau neįtikėtinus siurprizus jai dažniausiai surengia draugai.
„Kiekvienas gimtadienis būna kažkuo įspūdingas. Kadangi mano gimtadienis sutampa su Angelo sargo, arba policijos, diena, o vienu metu turėjau labai nemažai draugų tarp policijos pareigūnų, tad niekada nepamiršiu savo gimtadienio, kurį sutikau lėkdama miestu su švyturėliais. Mat draugai nusprendė mane pavežioti po miestą. Žinoma, atsargiai ir tuo nepiktnaudžiaujant. Šiaip daugumą gimtadienių švenčiu su šeima, tad visko esame prisigalvoję. Kartą nuo Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės stogo leidome didžiulį, širdies formos ugnies žibintą. Tiesa, mums labai nesisekė jo uždegti ir vienu metu išsigandome, jog padegsime pastato stogą. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai ir žibintas pakilo“, – netramdydama juoko pasakojo žurnalistė.
Portalui Žmonės.lt pasiteiravus, iš kur gi ji semiasi tiek optimizmo, Asta ima kvatoti ir tikina, kad tai – genai. Be to, nėra to blogo, kas neišeitų į gera, tad ir į didėjantį metų bagažą reikėtų žiūrėti ne tik iš vienos, pesimistinės, pusės.
„Aš manau, kad optimizmą paveldėjau iš tėvų. Mat mano tėvukas turi puikų humoro jausmą. Jis į daugelį dalykų sugeba pažvelgti su didele šypsena, manau, kad tai paveldėjau. Žinoma, aš nesakau, kad manęs kartais neslegia vienatvės akimirkos, bet jų pasitaiko visiems. Aš žinau vieną – manęs laukia daug pokyčių, nes mano toks darbas, o tai mane varo į priekį. Aišku, galima lygintis su savo draugais, kurie jau veda savo vaikus į dvyliktą klasę ir planuoja anūkus... Nesakau, kad jaučiu tik džiugesį, bet man mano gyvenime labai puikiai viskas susidėliojo“, – pokalbį baigė žinoma žurnalistė.
