Ar daug sulaukėte sveikinimų ir staigmenų šiandien?
Per daug staigmenų nebuvo, nes mano gyvenimas yra mano rankose. (Juokiasi.) Aš pats valdau visas staigmenas. Tačiau kaip visada buvo tortai, gėlės, bučiniai, tikėti ir netikėti prizai-siurprizai, skambučiai...
Ko jums linki šio gimtadienio proga aplinkiniai?
Organizatorių nuotr./Andrius Rožickas |
Kažkodėl man linki nepadorių dalykų. (Juokiasi.) Matyt, žmonės, perkopę tam tikrą amžių, pradeda vieni kitiems linkėti įvairių nesąmonių. (Kvatoja.) Turbūt jau išsemti resursai visų prasmingų linkėjimų.
O ko pats sau palinkėtumėte gimtadienio proga?
Linkiu sau neapkerpėti ir toliau judėti į priekį užkelta uodega. (Šypsosi.)
Visai neseniai grįžote į televizija. Tai sakykit, čia jūs be jos negalėjote, ar televizija be jūsų?
Jei pasakysiu, kad televizija be manęs negalėjo, tai turbūt truputėlį įžeisiu ją, nes televizija gi gali apsieiti be mūsų. (Juokiasi.) O šiaip, vyksta nuolatinė kaita ir rotacija. Praeina kiek laiko ir vėl prisimenami seni geri veidai.
O ar patys žiūrovai pasiilgsta tokių veidų?
Kai kurie pasiilgsta, bet didelė dalis žmonių pirmą kartą susipažįsta su manimi. Daugelis dabartinių žiūrovų anksčiau buvo dar labai jauni ir manęs nežinojo.
Kaip manote, ar įdomus jūs jaunam žiūrovui?
Reiktų jų paklausti. Gal ir neįdomus... Svarbu, ar aš pats sau įdomus. (Šypsosi.)
Tai ar įdomus?
Taip! Kuo? Kad sugebu save nustebinti. Net ir tuo pačiu dalyvavimu „Eurovizijoje“ save nustebinau, nes lyg ir ne mano žanras tai. (Juokiasi.)
Kaip per tiek metų pasikeitė televizijos virtuvė?
Viskas eina į priekį, atsiranda naujų technologijų ir mandrų išsireiškimų. Europėjame, vakarėjame... Dar būtų gerai, kad ir turinys pasikeistų, nes dažnai televizija orientuojasi į tą žmogų, kuris ligtais liko tuose 60-tuose metuose, o taip nėra. Tikiuosi, jog televizija suvoks, kad žiūrovas yra labai išmanus ir reikalaujantis turinio.