„Tiesiog labai nemėgstu oficialių datų. Nemėgstu pompastikos ir to požiūrio, kad sulaukus solidaus gimtadienio tarsi turi kažkam atsiskaityti už nuveiktus darbus. Gal ir gerai, jei esi kažką gero padaręs, bet jei nieko kaip aš? Tai ką tada daryti?“ – pusiau rimtai, pusiau juokais svarstė Nomeda.
Atsigręždama atgal prabėgusius metus ji vadina didžiausia gyvenimo dovana. „Jei kas nors man pasiūlo pirkti loterijos bilietą, atsakau, kad aš jau esu ištraukusi visus laimingus bilietus. Negaliu norėti daugiau dovanų, nes viską, kas gražiausia – jau esu gavusi: 20 laimingos santuokos metų vadinu stebuklu, kurio kai kurie žmonės nepatiria net trims dienoms; turiu nuostabius vaikus – tai didžiausios mano dovanos“, – Žmonės.lt pasakojo ji.
Nomeda jau spėjo sulaukti daugybės sveikinimo žodžių, prasmingų palinkėjimų, draugai, kolegos ir bičiuliai nustebino smagiomis dovanomis.
Viena didžiausių staigmenų, kokią gimtadienio proga gavo Nomeda – dar prieš pusmetį mylimojo, dizainerio ir buriuotojo Vyto Palavinsko įteikti bilietai į Barseloną. „Išvyka prieš mano gimtadienį jau tapo malonia tradicija. Pernai Vytas nusivežė mane į Paryžių, o šiemet – į jo pamėgtą Barseloną“, – sakė vos prieš kelias dienas iš saulėtos Ispanijos grįžusi Nomeda.
Tačiau paradoksalu, bet gimtadienio proga išvyką suplanavusi pora apie šią šventę kelionėje visai pamiršo. Gal todėl, kad švęsti iš anksto – nepriimta, gal todėl, kad įspūdžių buvo tiek, kad apie tortą ir žvakutes ant jo mažiausiai norėjosi galvoti. „Aš apskritai buvau pamiršusi, kad tas mano gimtadienis artėja. Prisiminiau tik likus dienai iki jo! Bet tokia jau esu – nei aš datų prisimenu, nei metus skaičiuoju“, – linksmai pasakojo pašnekovė.
Tam tikra prasme gimtadienius ji vadina formalumu, tačiau linksmai jų atšvęsti – neatsisako. Šis 50 metų jubiliejus jai bus didžiausia kada nors vykusi gimtadienio šventė. Su būriu artimųjų prabangiai jį paminės Babtyno Žemaitkiemio dvare.
Prašmatnios vietos Nomeda sakė neieškojusi, švęsti čia jai dar prieš metus pasiūlė dvaro savininkai, geri jos draugai Mindaugas Šventoraitis ir Miglė Kosinskaitė. „Jei atvirai, galėčiau ir sporto salėje šventę surengti – vietos nesureikšminu. Bet pasiūlymo negalėjau nepriimti, juk tai yra didžiulė dovana. Švęsti dvare – jūs tik pagalvokit”, – džiaugsmo neslėpė Nomeda. Pasak jos, ji turi labai daug kam padėkoti, todėl nusprendė, kad tai padaryti puikia proga taps jos pačios gimtadienis.
Ko ji pati sau palinkėtų? „Niekada nesuaugti – čia svarbiausia. Niekada nesurimtėti, nesusireikšminti ir negalvoti, kad esu kažkuo vertingesnė, pranašesnė už kitus“, – sakė Nomeda.
Dar vienas dalykas, ko ji norėtų – gyventi taip, kad nuolat tektų ko nors mokytis: iš žmonių, iš aplinkos, iš situacijų – nesvarbu. „Kai pagalvoju, aš jau turbūt viską išbandžiau, ką norėjau išbandyti. Piešiau, rašiau, buvo laidų vedėja... Net lėktuvą trumpai esu pilotavusi, o, štai, neseniai sužinojau, kad buvau pirma moteris, kuri dalyvavo 1000 kilometrų lenktynėse. Net nežinau, ką dar galėčiau pradėti daryti. Gal megzti? Tiesa, tai daryti labai mėgau jaunystėje. Sykį per tris dienas net esu nusimezgusi ilgą, žemę siekiančią ir labai aptemptą suknelę. Reikėjo eiti į pasimatymą“, – juokėsi ji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nomeda Marčėnaitė sukūrė viršelį naujai Audronės Urbonaitės knygai
Pokalbio pabaigoje Nomeda prisiminė vieną įsimintiniausių panėrimų po vandeniu, kuomet ji niekam iš anksto apie tai nesakiusi nusprendė susipažinti su povandeniu pasauliu ir panėrė į 15 metrų gylį. „Gyvenime noriu išbandyti kuo daugiau dalykų. Tuomet nėriau ir galvojau, o kas, jei nepavyks? Jei organizmas sustreikuos? Leidausi 15 metrų į dugną ir galvojau, jei neišnirsiu – bus labai graži mirtis. Man pavyko. Supratau, kad nieko nereikia bijoti. Reikia bandyti“, – sakė ji.
