Gimtadienio rytą jis pasitiko ramiai. Be didelės šventės, tačiau su šventine nuotaika.
„Mano nuotaika išties puiki. 86-ąjį gimtadienį pasitinku turėdamas spalvingą biografiją. Vien tai, kad mažiausiai 8 kartus buvau mirties akivaizdoje, o šiandien švenčiu 86-ąjį gimtadienį, yra labai daug“, – tikino jis.
Pasak jo, jokio ypatingo paminėjimo jis neplanuoja. Neva kadangi skaičius ne apskritas, ne jubiliejus, tai nėra čia ko sureikšminti. „Pasirangysiu ilgiau lovoje, noriu leisti sau neskubėti“, – sakė dar gimtadienio išvakarėse 15min kalbintas A.Čekuolis.
Pasak jo, išėjęs iš televizijos jis daugiau laiko rado savo kitai aistrai – literatūrai, ypač grožinei, po poros metų darbo jis šiandien jau dėlioja paskutinius štrichus naujai savo knygai, kuri dienos šviesą išvys tuoj pat po Naujųjų metų, ją A.Čekuolis gerbėjams žadą pristatyti Knygų mugėje.
„Pasakysiu atvirai – jaučiu didelį malonumą rašyti. Ir esu labai dėkingas televizijai, kad ji mane įpratino prie darbo disciplinos. Ten, būdavo – nesvarbu, gerai jauties ar ne, gal sergi, kaip atrodai – visuomet turi atrodyti pasitempęs, juk televizijos žiūrovui neįdomios tavo problemos. Taip ir dabar – net jei patingiu, keliuosi, dirbu, rašau ir tada viskas juda į priekį“, –15min kalbėjo A.Čekuolis.
Nauja, jau 18-oji, rašytojo knyga vadinsis „Teisiųjų vakarienė“. Joje bus keturi apsakymai, kurių viename A.Čekuolis pasakos ir apie save, ir apie jaunuolį, kuris buvo išbrauktas iš kunigų seminarijos sąrašų ir emigravo į Lotynų Ameriką, ten tapo šamanu, žymiu burtininku. „Man rodos, kad tokių dalykų daug lietuvių literatūroje nebuvo?“ – retoriškai klausė A.Čekuolis.
Jis sako jau nebemokantis rašyti išgalvotų istorijų, todėl visos jos – iš gyvenimiškos patirties, vienaip ar kitaip paties išgyventos, kitų perpasakotos. „Negali žmogus išgalvoti taip, kaip įdomiai išgalvoja gyvenimas ir realybė“, – šypteli jis.
Tiesa, dar vieną knygą apie jotvingius, A.Čekuolis planuoja išleisti 2019-aisiais, o užbaigti ją ketina iki 2018-ųjų spalį.
„Šie metai buvo džiaugsmingesni. Pats dėlioju savo laiką: ką ir kada darysiu. Ir, kas įdomu, pamačiau, kad pats sau esu daug žiauresnis diktatorius nei televizija. Būtent todėl, kad pats sau diktuoju laiką. Juk neprivalėjau ir tos knygos parašyti, bet užsibrėžiau tikslą. Ir pasiekiau“, – kalbėjo A.Čekuolis.
Tačiau jis savęs nevadina disciplinos vergu, rašymui jis skiria maždaug 3–4 valandas per dieną, sau yra užsibrėžęs per dieną parašyti po kelis puslapius. O jau tuomet, kai rašo, tai atiduoda visą save. „Kai dirbi ir diktuoji sau, tai nenuvargsti“, – tikino jis.
Dar pavasarį, balandžio mėnesį A.Čekuolis patyrė traumą. Po to, kai jis prie namų užkliuvo už akmens ir pargriuvo, jo laukė ilgas gydymo ciklas, rašytojui buvo taikomas reabilitacijos kursas.
Ir nors šiandien jis jaučiasi gerai, iki šiol šlubuoja, vaikšto pasiremdamas ramentu. „Laiku nelabai gydžiausi, šiek tiek užleidau savo koją. Bet viskas yra gerai. Tik kad ta situacija mane taip pat priverčia būti ramiau, sėdėti prie stalo ir rašyti.
Mano kaulai nėra trapūs, jie nėra senio kaulai. Gal todėl, kad aš nuo 15 metų kiekvieną rytą darau mankštą ir iki pusės prausiuosi šaltu vandeniu“, – 15min kalbėjo jis.
Apskritai jis sako energijos ir gyvenimo motyvacijos pasikraunantis iš žmonių. „Jaučiuosi, kad esu reikalingas. Ir kaip rašytojas – tuomet, kai rašau apie tai, kas svarbu, jaučiu, kad to reikia žmonėms“, – kalbėjo pašnekovas.
Ko A.Čekuolis gimtadienio proga palinkėtų pats sau? „Ir toliau netikėti, kad aš senis. Tikėjimas yra motoras, taip kaip netikėjimas taip pat yra motoras, tai alyva automotorui. Noriu, kad žmonių temperatūra aplink mane būtų tokia, kokia ji yra dabar, o daugiau man nieko ir nesinori“, – sakė jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sunkią traumą patyręs Algimantas Čekuolis po reabilitacijos gydosi namuose
