Į sekmadienio rytą vykusį susitikimą su gerbėjais likus penkioms minutėms iki numatyto laiko atėjęs A.Čekuolis buvo itin punktualus – pristatymą norėjo pradėti tiksliai tada, kada priklauso.
„Dar pusė minutės“, – laiką skaičiavo ištikimų gerbėjų būrį turintis autorius. Būtent „autorius“, o ne „rašytojas“ jam pačiam yra mielesnis žodis.
Netrukus žurnalistas ėmė bendrauti su skaitytojais – dėkojo tiems, kurie atėjo į jo naujos knygos pristatymą.
„Kaip sugebėjote 11 valandą atsirasti čia? Juk sekmadienį ryte mieliausias vartymasis lovoje, net ir tiems, kurie nevedę, ar toms, kurios neištekėjusios, – šmaikštavo A.Čekuolis. – Už tai labai ačiū.“
Tiesa, pristatymo klausėsi ne tokia gausi salė, tačiau net ir tame žurnalistas įžvelgė privalumų.
„Džiaugiuosi, kad jūsų ne tiek daug, nes nėra triukšmo, kikenimo, panelių žnaibymo“, – sakė A.Čekuolis, taip pat paminėjęs, kad tarp auditorijoje susirinkusių žmonių mato nemažai gerai pažįstamų veidų – tų, kurie ir anksčiau lankėsi jo knygų pristatymuose.
Žurnalistas patikino manantis, kad į susitikimą su juo skaitytojai atskubėjo ne tik todėl, kad domisi jo kūryba, bet ir todėl, kad domisi savimi, patys nori rašyti.
„Bet pamokyti rašyti gali tik vienas būdas – reikia skaityti pačią geriausią literatūrą“, – patarė jis.
Vis dėlto A.Čekuolis teigė jau būdamas 12-os norėjęs rašyti knygas, tačiau jau tada buvo aišku viena – tam, kad galėtum rašyti, turi turėti, ką rašyti.
„Skaitant gerą literatūrą galima išmokti kaip papasakoti, bet ne ką pasakoti“, – pridūrė jis, dėkingas už tai, kad grįžęs iš studijų Maskvoje, kur net „matydamas bjaurastis išmoko būti tylus kaip Puntukas“, galėjo tapti savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktoriumi. Čia atėjo jo pirmoji, kaip autoriaus, šlovės valanda.
Susirinkusios auditorijos paklausęs, kiek iš čia esančių prenumeruoja žurnalus, ir pastebėjęs, kad tokių dabar kur kas mažiau nei anksčiau, A.Čekuolis palietė ir kitą temą. Anot jo, tradicinė literatūra po truputį miršta.
„Kaip ir mūsų anūkai nebeskaito „Odisėjos“. Kaip galima skaityti literatūrą, jei dabar užtenka paspausti vieną mygtuką ir gyvenimą pamatai televizoriaus ekrane?“, – dabartines tendencijas apibūdino A.Čekuolis. Jis pateikė ir realų pavyzdį – Knygų mugėje sutikęs vieną moterį su mažamečiu sūnumi, iš jo sulaukė atsakymo, kad šis knygų neskaito, nes jam pakanka interneto.
Todėl supratęs dabartinę padėtį ir įvertinęs naująsias technologijas, A.Čekuolis nusprendė ją apeiti.
„Kaip galima aplenkti televiziją ar internetą? Galima. Reikia rašyti tai, ko neduoda televizija“, – įsitikinęs žurnalistas. Pavyzdžiui, vienas jo esė iš dar tik būsimos knygos yra apie meilę iš pirmo žvilgsnio – anot A.Čekuolio, televizija jos perteikti negali.
O dabar pristatyta žurnalisto knyga „Anselmo Kuntaplio nuotykiai“ – trečius metus iš eilės grožinė. Joje nugulė keturios apysakos ir vienas apsakymas.
Susitikimą moderavusi literatūrologė Vitalija Pilipauskaitė teigė įtikinėjanti A.Čekuolį rašyti autobiografiją, tačiau šis taip lengvai nepasiduoda. Vis dėlto žurnalistas neneigė, kad ir naujoje jo knygoje išspausdintuose kūriniuose yra nemažai autobiografinių detalių. Pavyzdžiui, vien herojaus vardas vienoje apysakoje stebėtinai panašus į Algimanto – Algis.
Negana to, knygoje rašoma ir apie Maskvoje veikiančią „barakudų“ mokyklą. Anot autoriaus, Maskvoje tų mokyklų keli tūkstančiai, bet jų yra ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.
„Sako – rašyk apie save. Ką galima rašyti, aš ir sudėliojau. Išskyrus vieną – intymų savo gyvenimą. Jeigu parašyčiau, kaip buvo, būčiau labai kaltas, todėl, kad daug merginų mane baisiausiai kaltina, kodėl aš jų nevedžiau. Aš jų negalėjau vesti, štai dėl ko! Kaip atrodytų, jei visas vesčiau?“, – paatviravo A.Čekuolis, taip prajuokinęs salėje sėdinčius skaitytojus.
Sulaukęs klausimo, kaip išsirinko tas, kurias vedė, autorius davė patarimą netekėjusioms merginoms.
„Jei įsižiūrėjote vyrą, pasistenkite pažiūrėti, kaip atrodo, elgiasi, verda valgyti, rengiasi, su sūnumi kalba įsižiūrėto žmogaus motina. Vyro psichologijoje ryškiausią įspaudą palieka motinos įspaudas – tai gali būti kvapas, patiekalai, jos kepami blynai, kalbėjimo maniera. Nebūtina, kad viskas būtų, bet nors trupučiuką motinos ir vyras bėgs iš paskos kaip uodegą pabrukęs. Jis manys, kad įsimylėjo tą“, – šmaikščiais, bet teisingais patarimais dalijosi A.Čekuolis.
„Mėgdžiok be ironijos, mėgdžiok su meile, mėgdžiok savo pasirinktojo motiną ir neatsilaikys niekas. Kai kūrinyje kalbi apie Juozuką, o ne apie Algimantą, tuos dalykus galima laisviau paminėti, bet jūs paskaitę suprasite, kad šito nepergyvenęs parašyti negalėtų“, – kalbėdamas apie knygoje esančias autobiografines detales pridūrė jis.
Žurnalistas turėjo dar tiek daug papasakoti, kad besibaigiant susitikimo laikui prisipažino: „Gaila, aš tik dabar pradėjau.“
O paprašytas ko nors palinkėti skaitytojams, jis pabrėžė, kad jo palinkėjimas skirtas ne tik jiems, ir bet ir jam pačiam.
„Kad mes kitais metais dar galėtumėme pasimatyti“, – Vilniaus knygų mugėje baigdamas 21-os savo knygos pristatymą tarė A.Čekuolis.
Susitikimo akimirkos – galerijoje:
