Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį iš naujo išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje šis praeityje garsus sportininkas, o dabar prieštaringos reputacijos vilnietis, dar neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra paskelbtas stambaus masto sukčiumi.
„Nekaltinu savo žmonos (buvusi sutuoktinė Dalia Burokaitė – red.), kad buvau nuteistas. Manau, dėl to ir nėra jos čia, nes jai būtų nesmagu žiūrėti man į akis“ – sakė 42 metų A.Duonėla ir pridūrė nuoširdžiai tikintis, kad šiame aukštesnės instancijos teisme pagaliau bus išteisintas.
Suprasti akimirksniu
- Bylos duomenimis, buvęs sportininkas pamėgino apgaule užvaldyti bendrovei „Dalecija“ priklausančius 200 000 litų (58 000 eurų). Ši bendrovė valdo buvusiai kaltinamojo žmonai Daliai Burokaitei priklausančią odontologijos kliniką.
- „Neišdegęs“ A.Duonėlos sukčiavimo planas – imituodamas, kad bendrovė „Dalecija“ iš jo, kaip iš fizinio asmens, yra pasiskolinusi minėtą pinigų sumą, buvęs sportininkas ant firminių dokumentų lapų surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir pateikė šią klastotę patvirtinti notarui ir vykdyti antstoliui.
- Kaltinamasis tvirtino, kad skolintos lėšos buvo investuotos ne tik į klinikos remontą, bet ir jo paties su tuomete žmona sodybos įrengimą.
- Kovo mėnesį Vilniaus miesto apylinkės teisme paskelbtu (bet dar neįsiteisėjusiu) nuosprendžiu buvęs sportininkas yra pripažintas kaltu, jam skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Kalbėdamas Apygardos teisme nuteistasis dėmesį skyrė ne vien bylos aplinkybėms ir prokuratūros surinktų jo kaltės įrodymų paneigimui, bet ir žiniasklaidos bei visos visuomenės požiūriui į jį.
„Fonas buvo gan neigiamas suformuotas. Ar žiniasklaida buvo objektyvi mano atžvilgiu? Manau, kad ne“, – pats klausė ir pats atsakė teisiamasis.
Visiems daug įdomiau skaityti straipsnį apie sukčių pasaulio čempioną, nei apie jo žmoną, vengiančią grąžinti skolas.
Jo žodžiais tariant, publikacijos tendencingos, nes visiems daug įdomiau skaityti straipsnį apie sukčių pasaulio čempioną, nei apie jo buvusią sutuoktinę, vengiančią grąžinti skolas.
A.Duonėla svarstė, kad žurnalistams priraičius skandalingų antraščių, teismai nebegali priimti priešingų sprendimų, mat visuomenė spauda pasitiki, o teisėjas tuomet atrodytų šališkas ar net korumpuotas.
„Teisėjas turi būti drąsus, nebijoti priimti nepopuliaraus sprendimo“, – patyrusių ir principingumu garsėjančią teisėjų kolegiją (Vitaliją Norkūnaitę, Jurgitą Mačionytę ir Audrių Cininą) tarsi bandė spausti A.Duonėla.
„Nuosprendis yra skundžiamas dėl to, kad netinkamai buvo taikytos teisės normos“, – kodėl neprašo iš naujo atlikti įrodymų tyrimo, o tik kitaip įvertinti teisme jau surinktą medžiagą, motyvavo nuteistojo advokatas Tomas Butkevičius. Jis dar pridūrė: „Teismas Dalios Burokaitės parodymus turėjo vertinti kritiškai. Ji kardinaliai keitė savo versiją. Nenuoseklumas turi būti vertinamas kritiškai.“
Advokato vertinimu, A.Duonėlos kaltė grindžiama miglotais įrodymais, o nuteistojo elgesys neprimena tipinio nusikaltėlio.
Gynėjas teisėjams ir bylos oponentams ilgai aiškino apie tai, kad A.Duonėlos kaltė grindžiama miglotais įrodymais, o nuteistojo elgesys neprimena tipinio nusikaltėlio. Juolab buvo daromos kratos, klausomasi sportininko telefoninių pokalbių, tačiau nieko baisaus to tyrimo metu nebuvo nustatyta.
Sportininką ginantis teisininkas stebėjosi, kodėl pirmasis teismas atmetė gynybos versiją apie A.Duonėlos skolintų pinigų kilmę – tvirtinama, kad 200 000 litų jis pats buvo pasiskolinęs iš vieno vaikystės bičiulio, Norvegijos statybose uždarbiaujančio Donato Skutulo. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai, iš kur pats gavo tokius pinigus, A.Duonėlos niekas neklausė. „Jei tokio klausimo nekilo, nereikia vertinti šio liudytojo parodymų kritiškai vien dėl to, kad jis buvo nurodytas tik teismo metu“, – tikino advokatas.
Jo žodžiais tariant, draugams vienas iš kito skolinantis, kad ir dideles sumas, „tikrai nereikia pasirašinėti sutarties. Vien tai, kad nebuvo pasirašytas kažkoks lapelis, nepaneigia tos paskolos, jei nėra kitų tai paneigiančių įrodymų.“
Kita vertus, advokatas pripažino, kad formaliai tokią paskolą tuo metu jau buvo privalu užregistruoti.
„Iš kur statybininkas ir sportininkas galėjo žinoti, kad reikia deklaruoti?“, – retoriškai klausė gynėjas. Jis pabrėžė, kad pinigai skolinti praėjus vos savaitei nuo dienos, kai ši paskolų deklaravimo tvarka įsigaliojo.
„Nėra pagrindo žmogų nuteisti, pripažinti jį sukčiumi. Prašau priimti naują nuosprendį ir išteisinti Duonėlą dėl nusikalstamų veikų, kurių jis nėra padaręs“, – apibendrino advokatas T.Butkevičius.
Tuo metu šioje byloje nukentėjusiu pripažintam juridiniam asmeniui – bendrovei „Dalecija“ – atstovaujantys du teisininkai tvirtino, kad pirminis nuosprendis A.Duonėlai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė palikti jį galioti.
„Pirmosios instancijos teismas itin preciziškai įvertino Dalios Burokaitės parodymus ir nematė pagrindo jais abejoti“, – priešingai nei teigė jos oponentas, tvirtino bendrovės atstovė Renata Jatužytė-Mulevičienė.
Ši advokatė taip pat paneigė kitos pusės teiginius, jog A.Duonėlos į teismą atsivestas liudytojas iš Norvegijos kuo išsamiausiai atsakė į neaiškumus apie pinigų skolinimą: „Į nei vieną išvestinį klausimą liudytojas neatsakė, o galiausiai iš viso atsisakė į tokius klausimus atsakinėti.“
Valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Tomas Čepelionis teigė, kad prokuratūra griežtinti ar švelninti bausmės A.Duonėlai nesiekia, tačiau nori, kad pirminio nuosprendžio sąlygos būtų pripažintos pagrįstomis ir pagaliau įsiteisėtų.
Kaip bus iš tiesų, apeliacine tvarka A.Duonėlos bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija skelbs tik kitą mėnesį.
