Kaip jaučiatės, kai tapote matoma? Ar populiarumas nepradėjo varginti?
Nežinau, kaip jaučiuosi. Negalvoju apie tai. Man vis dar keista, kai skambina žurnalistai (šypteli). Iš tiesų negaliu tuo patikėti, kad gyvenimas keičiasi. Man atrodo, viskas labai laikina. Gal dėl to ir nesureikšminu to?
Kaip į jūsų vaidybą seriale reagavo artimieji?
Šeimos nariai visada džiaugdavosi mano sėkme, palaikydavo, taip buvo ir šiuo atveju. Šeima juk tam ir yra, kad būtų kur atsiremti, kai sunku, ir kad būtų su kuo pasidžiaugti, kai esi laimingas.
Nufilmuotos visos pirmojo „Naisių vasaros“ sezono serijos. Kokie įspūdžiai? Ar spėjote pasiilgti kolegų?
Labai visų pasiilgau. Džiaugiuosi, kad su kai kuriais iki šiol palaikome ryšį. „Naisių vasara“ man davė daug daugiau, nei galėjau tikėtis. Dirbau su tikrai profesionalia komanda. Įgijau daug vaidybos patirties, bendravau su nuostabiais žmonėmis, kai kurie tapo gerais draugais. Ir viduje pasikeičiau. Tai geriausia mano vasara – tikrai! Kita vertus, dabar reikia žiūrėti į priekį (šypsosi).
Kalbate taip, tarsi šis serialas daugiau nepasirodys. Galbūt žiūrovai gali tikėtis ir antrojo sezono?
Dėl antrojo sezono nieko nežinau – reikėtų klausti serialo kūrėjų. Aš pati to labai norėčiau.
Prisiminkite keletą smagiausių akimirkų iš filmavimų...
Kad jų buvo ne viena, o labai daug. Tiek tada, kai kameros įjungtos, tiek už kadro. Nemažai scenų filmavome ir su gyvūnėliais, ir su gyvuliais. O jie, kaip žinia, neprognozuojami. Pamenu sceną prie žirgų, kur mes gulime su aktoriumi Aurimu Žvyniu, vaidinančiu Pijų. Žirgai mus apkramtyti ketino – labai juos dominome.
Įstrigo ir skrydis oro balionu. Tie, kas patys yra tai išbandę, tikrai supras patirtas ypatingas emocijas.
Tiesa, linksma situacija buvo jodinėjant žemaitukais. Vos vos nenukritau. Atrodo, tik šiek tiek paraginau žirgą, o šis kaip pasileido šuoliais... Bet vis tiek buvo labai smagu – adrenalino pakako.
Esate jauna aktorė, bet jau atlikote pagrindinį vaidmenį populiariame seriale. Kaip manote, tai – likimo dovana?
Manau, šis serialas tikrai yra likimo dovana. Aš tikiu lemtimi. Juk mano kuriamas Elenos personažas, scenarijaus autorių pageidavimu galėjo būti, tarkim, 37-erių metų. Tokiu atveju tikrai nebūčiau pakviesta.
Dukrelę Ievą gimdėte gana anksti. Kaip sekasi būti mama?
Manau, kai Ievutė užaugs, tada ir galėsiu pasakyti, kaip sekėsi (šypteli). Stengiuosi būti teisinga savo mergytei. Ievutė labai drąsi, komunikabili. Ji – mano mažytė meilutė, auksinis vaikas. Nuo pat gimimo nežinau, kas yra bemiegės naktys. Nors dieną vos spėju ją gaudyti – lipa, kur tik gali, krinta ir vėl lipa... Man vis atrodo, kodėl ji vis nepasimoko – vieną kartą nukritusi, kitą sykį turėtų nebelipti.
Tikriausiai ir mama nešykšti patarimų, kaip auginti dukrą?
Mano mama yra pasakiusi: „Tikrai nesikišiu į Ievutės auklėjimą ir auginimą, bet jei kas neaišku, patarimą visada gausi.“ Ir iš tikrųjų, jei man kyla kokių nors klausimų, turiu į ką kreiptis – yra mama, anyta, teta, draugės. Tačiau ne veltui yra sakoma, kad mama geriausiai žino, ką daryti.
Tikriausiai gimus mažylei gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis?
Negaliu sakyti, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis, bet pokyčių nemažai. Nuo tada priimdama bet kokį sprendimą pirmiausiai galvoju apie Ievutę. Turėjau išmokti planuoti savo laiką. Būna, kartais norisi ilgiau pamiegoti, bet jei dukrelė nubunda, keliuosi ir aš. Tačiau rūpintis vaiku yra labai malonu.
Pakalbėkime apie grožį. Užteko vos keleto mėnesių, kad televizijos žiūrovai atkreiptų į jus dėmesį ir imtų liaupsinti. Kokia jūsų grožio paslaptis?
Manau, nebūčiau gera grožio salonų klientė (juokiasi). Galiu pasakyti, kad nenaudoju jokių brangių kremų. Kartais palepinu veido odą kauke, mėgstu pagulėti vonioje, pasikaitinti pirtyje, ypač tada, kai kūną išsitepu medumi. Bet šia procedūra mėgaujuosi gana retai. Kaskart po dušo odą patepu losjonu, kad neišsausėtų. Plaukams naudoju visokius aliejukus, o nagus stiprinu natūraliai – citrina. Tokios ir mano paslaptys (šypteli).
Laisvalaikį tikriausiai leidžiate gamtoje?
Taip, juk grynas oras garantuoja žvalumą, o sėdėdamas uždaroje patalpoje žmogus kerpėja. Džiaugiuosi, kad visą karštąjį sezoną, kai filmavome „Naisių vasarą“, daug laiko praleidau lauke. Kartu su kūrybine grupe džiaugėmės dirbdami gamtos apsupty. Retas žmogus turi galimybę taip turiningai praleisti vasarą.
Sėkmingai pakeitėte Jurgitą Jurkutę projekte „Chorų karai“. Ar norėtumėte vesti kokią nors laidą?
Na, kol kas negavau jokio pasiūlymo, bet būtų įdomu išbandyti šį darbą. Tiesa, vieno bandymo yra per mažai, kad pamatyčiau, ar tikrai viskas sekasi.
Kalbant apie „Chorų karus“, man šis bandymas labai patiko. Žinoma, patirties trūko, galbūt galėjau geriau, bet tik nedirbantys nedaro klaidų. Nė trupučio nesigailiu, kad tą šeštadienį stovėjau prieš kameras. Mielai pakartočiau (šypteli).
