Konferencijos vedėjos, žurnalistės Eglės Daugėlaitės-Kryževičienės paklausta, kaip sugeba suderinti daugybę veiklų, A.Jagelavičiūtė neslėpė, kad ji, kaip ir daugelis kitų moterų, turi savybę žongliruoti keliais dalykais.
„Rašydama straipsnį vyrui sakau, kad jo klausau ir jį girdžiu, nes mūsų kraujyje įaugęs bandymas žongliruoti. Galima išmokti suvaldyti kelis dalykus. Tiesa, pirmiausiai tenka sau pripažinti, kad visko suvaldyti neįmanoma. Aš, prisipažinsiu, praktikuoju verkimą. Paverkiu viena ir šiaip paverkiu. Tikrai palengvėja“, – atviravo A.Jagelavičiūtė.
Už darbą – teisingas atlygis
Konferencijos viešnia pripažino, kad dėl dažno verkimo buvo sulaukusi pasiūlymo pasitikrinti skydliaukę, bet tuoj pat visus nuramino – su skydliauke jai viskas gerai. Ir pabrėžė – gyvenime svarbu turėti kuo mažiau iliuzijų apie save.
„Aš esu cholerikė. Emociškai nutrūkstu. Bet aš save priėmiau tokią, kokia esu. Tai paverkiu, jei reikia. Ir aš esu ryto žmogus. Žmonės, kurie dirba su manimi, puikiai žino, kad, pavyzdžiui, negalima siųsti man nuotraukų vakare, nes jos bus visos blogos. O ryte sakysiu, kad nuotraukos labai geros“, – pripažino ji.
Agnė įsitikinusi, kad gyvenime labai svarbi disciplina – aštrus ir griežtas grafikas – didelė pagalba.
„Jei nepadarei šiandien, tas darbas atsitrauks ir lips ant kito darbo. Man ne visada pavyksta šio principo laikytis, bet šiaip esu produktyvus žmogus, labai greitai dirbu. Be to, pasilieku sau erdvės pasižiūrėti į vieną tašką. Šiandien turiu kelias skirtingas komandas, be kurių nieko neįvyktų, bet viskas prasidėjo nuo manęs vienos“, – kalbėjo A.Jagelavičiūtė.
Paklausta, kaip paprašyti teisingo atlygio už savo darbą, žinoma moteris pripažino, kad ši tema yra pakankamai jautri. Ne kartą buvo atvejų, kai už atliktą darbą atlygio ji negaudavo. Vis dėlto šiandien ji puikiai žino, kiek prašyti už atitinkamus projektus.
„Šiandien savo kainą man nebesunku pasakyti. Jeigu jūs negalite įvardyti savo kainos tiesiai šviesiai, gal neteisingai esate susigalvojęs. Jeigu jaučiatės komfortiškai tą skaičių sakydami, tai sakykite. Beje, iš laiškų, kuriuos gauname, tai matau, kad tūkstančio eurų dažnas žmogus nesidrovi paprašyti. Suprantu, kad gyventi sunku su mažai pinigų. Galima suprasti, kad, tarkime, turi keturis vaikus ir reikia daugiau pinigų, bet ne darbdavys tuos vaikus darė. Tai darbdavys turi mokėti tiek, kiek žmogus vertas“, – prajuokinus visą salę kalbėjo A.Jagelavičiūtė.
Tęsdama pokalbį su E.Daugėlaite-Kryževičiene, ji pastebėjo, kad pati sau gyvenime kelia afemeriškus tikslus, kurie nėra labai apibrėžti. Taip ji daranti todėl, kad nereikėtų nusivilti.
„Mano tikslas labiau yra kryptis, nei konkretus pasiekimas. Dėl žurnalo skaitomumo, pavyzdžiui, skaičių kelti neprotinga, nes išsikeltas skaičius gali nužudyti“, – įsitikinusi ji.
Neapsieita ir klausimo apie tai, kai ji tapo influencere. Iš pradžių ji rinko sekėjus, ėmė gauti dovanėlių, natūraliai socialiniame tinkle dalintis tam tikrais dalykais.
„Pirmos reklamos prasidėjo nuo minimalių pinigų. Aš esu daugiau nei influencerė. Labai svarbu, kad žmonės, išsijungę internetą, žinotų, kas jie yra. Ir aš žinau, kas aš esu. Ta kaina nusistatė žinant, kas aš esu, šalia kitų darbų. Jei būčiau tik influencerė, būtų gal sunkiau įvardyti kainą. Kadangi tai maža dalis mano veiklos, tai kaina savaime įsivardijo“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto garsi moteris pripažino, kad meluotų sakydama, jog jai lengvai pavyksta atsiriboti nuo socialinių tinklų, ir kad tai kartais nepakiša kojos šeimoje.
„Bet aš nelinkus sureikšminti dalykų dėl kurių žmonės išgyvena. Priimu kaip savaime suprantamus dalykus. Suprantu, kad gyvenimas toks ilgas ir sudėtingas ir, jei tu vis plaksi save už klaidas, gali nebepradėti kažko. Realybė ta, kad jei kažką einate daryti, vieniems mažiau ar daugiau, bet tikrai nesiseks“, – realybę konstatuoja A.Jagelavičiūtė. Vienintelis dalykas, ką ji daro kitaip, nei kiti patyrusi nesėkmę, supranta, kad tai jos gyvenimas ir ji gyvens jį toliau.
Paklausta apie tai, kaip neimti į galvą blogų komentarų, to, kad jūsų nemėgsta, Agnė juokėsi, kad tai juk visiškai apie ją.
„Mano ganėtinai atžagarus charakteris – būdas ginti jautrų vidų. Įžeidinėjimų, kritikos negali nematyti ir neįvertinti. Nėra kito būdo, nei nuolat save įtikinti, kad tai nesvarbu. Aš išmokau kiekvieną rytą atsikelti nauja, nesvarbu, kas buvo vakar, nes tai praeitis ir svarbu, kas bus toliau. Svarbu ne nesuklupti, o suklupti dešimt kartų, vienuoliktą atsikelti“, – įsitikinusi žinoma moteris.
Ji pastebėjo, kad savęs ignoravimas tik padaro žmogų silpnesnį. Moteris prisiminė mokyklos laikus, kai ji pati pirmoji pasijuokdavo iš savo apkūnumo.
„Ateidavau ir pasakydavau, kad vėl du litus už mikruškę mokėjau, nes ant dviejų kėdžių sėdėjau. Geriau pasakyti pačiai tai, ką gali tau pasakyti. Aš žinau savo trūkumus, bet žinau ir privalumus. Kai sau įsivardiji, kas esi, tu nebebijai“, – kalbėjo ji.
A.Jagelavičiūtė pripažino šiandien atsikėlusi nepraleidžia progos sau pasakyti, kokia graži ji atsikėlė.
„Kad ir kaip banaliai beskambėtų, tikrai reikalinga sau pasakyti komplimentą. Grožėtis, gėrėtis savimi, save pagirti yra būtina. Ugdyti reikėtų šią savybę, jei neturite jos“, – ragino susirinkusias moteris pašnekovė.
Ryšys su mama
A.Jagelavičiūtė dėkinga savo tėvams už tai, kad vaikystėje jie negailėdavo dukrai gražių žodžių. Tiesa, ji priminė savo skaudžią gyvenimo istoriją – būdama 13-os neteko tėvo, jis mirė smurtine mirtimi.
„Nemanau, kad mes čia visi gyvenime tik pyragą valgėm. Bet yra dalykų gyvenime, kuriuos reikia priimti ir išmokti su jais gyventi. Panaudoti pamokas teisingiems tikslams“, – įsitikinusi ji.
Moters ryšys su motina iki šių dienų labai stiprus ir už tai ji dėkinga savo gimdytojai. Pastaroji visuomet buvo ta, kuri niekada savo vaikui nemelavo.
„Melas bet kokius santykius griauna. Jei ji paprašydavo papasakoti kažką, pažadėdama nebarti manęs – taip ir būdavo. Man atrodo, kad tėvai turėtų daugiau klausti ne to, ar vaikas pavalgė, o kaip jis jaučiasi. Mano mama taip elgdavosi ir aš išmokau sakyti jai tiesą, su ja dalintis. Mano mama žinojo mano klasės paslaptis ir kai prisidirbdavom, eidavom pas mano mamą“, – vaikystę prisiminė A.Jagelavičiūtė.
Apibendrindama savo pagrindinę žinutę, siunčiamą konferencijos dalyvėms, ji paragino: „Paverkiat ir neleidžiat kitiems gyventi už jus jūsų gyvenimo“.
