Ir net spalvingosios Indijos dalyviai, kurie mums yra puikiai pažįstami kaip aštraus maisto, smarkių šokių ir ryškių drabužių ambasadoriai, liko nustebinti pamatę spalvų įvairovę kasdieniuose Ugandos gyventojų deriniuose. Ugandiečiai mėgsta rengtis. Rengtis taip, kad prasilenkus gatvėje norisi atsisukti atgal ir dar sykį juos nužvelgti.
Praleidus kelionėje kelias dienas ir daugiau pabendravus su vietiniais, pirminis įspūdis tik pasitvirtino – jie tikrai mėgsta madą. Pasirodo, dažnai siuvimo įgūdžiai čia perimami iš kartos į kartą: siuvo močiutė, siuva mama, todėl neabejotinai siūti turės ir dukra. Jei ne siūti, tai bent verti – ryškius auskarus, karolius ar kitokius papuošalus.
Kartu su Active Youth aplankius kelias mokyklas supratau, kad dizainere čia nori tapti kas antra jauna mergina. Tik apie minimalizmą neužsiminė nė viena, visos lyg sutarusios kartojo, jog nėra gražesnių drabužių už Afrikos raštus ir spalvas. Jų nevengia ir patys mažiausieji: nuo pirmų žingsnių puošiami mamų, vėliau kitų žvilgsnį prikaustantį stilių perima ir patys.
Balta palaidinė ir tamsių spalvų šortai nors mes, lietuviai, nebuvome susitarę – bet būtent taip visi apsirengę leidome dienas. Trečią dieną jau geriau susipažinus ir apsipratus su vietiniais, viena ugandietė manęs pasiteiravo, kodėl mes taip liūdnai niūriai atrodome – juk kiekviena diena yra nauja šventė, o ją reikia pasitikt iškilmingai: spalvomis ir gražiausiais aksesuarais pasidabinus. To užteko, kad jau ketvirtą dieną mano juodai balti drabužiai nugultų giliai lagamine.
