Noriu tikėti, kad didžioji dalis žmonių iš prigimties yra geri, o blogus darbus dažniau daro ne iš piktumo, bet dėl nežinojimo. Štai ilgokai į šaltą kavą dėl grožio kišdami po du ar net daugiau plastikinių šiaudelių nesusimąstydavome, jog paskui tomis atliekomis mirtinai susižeidžia jūros gyvūnai.
Mėgaudamiesi riebiųjų kepenėlių paštetu nežinodavome, kad dėl šios prabangos antys patiria tiesiog pragariškas kančias. Po velnių, kadaise netgi kone visur buvo rūkoma. Ir niekas nesukdavo galvos dėl dūmų, sklindančių vaikams po nosimis, kenksmingumo.
Bet laikai keičiasi. Šiandien turime vandenynus prieinamos informacijos. Jei patys jos neieškome, iki mūsų sąmonės stengiasi prisibelsti įvairūs aktyvistai, o kartais atsiranda net protingų įstatymų projektų. Žodžiu, turime visas galimybes priimti informuotus, atsakingus sprendimus, kaip mums elgtis, kad miegoti kasdien eitume ramia sąžine.
Nors tai ir ne COVID-19 arba pasaulinės taikos svarbos klausimas, vis vien, manau, reiktų persvarstyti, ar tikrai šiais laikais, kai turime tiek būdų pramogauti bei prasiblaškyti, mums šitaip reikia fejerverkų?
Pradėkime nuo gerųjų fejerverkų savybių, kurių keletas, reikia pripažinti, yra. Pirmiausia – gražu. Kai per Naujuosius, vestuves ar įmonės šventę dangų nuspalvina įvairiaspalviai saliutai, rankoje laikoma putokšlio taurė iškart tampa nuotaikingesnė.
Antra, fejerverkai sena Kinijoje atsiradusi tradicija, siekianti daugiau kaip 2000 metų. Pradžioje iš paprastos bambuko lazdelės, sproginėjančios ugnyje, atsiradę fejerverkai, vėliau patobulinus paraku ir dažais, dar visai nesenoms kartoms primindavo kažką antgamtiško, stebuklingo. Laikais, kai galimybių bei progų švęsti būdavo gerokai mažiau negu šiandien, saliutai danguje daugeliui tapdavo išlaukta ir nekasdiene atrakcija.
Tai ir viskas. O dabar pakalbėkime, kodėl to yra juokingai per mažai.
Kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu ligonines užplūsta fejerverkų sužaloti žmonės. Kas su visam netekęs kelių pirštų, kas su nuo nudegimų išsilydžiusiu veidu, o kas tuoj stiklinę akį matuosis. Ir tam nereikia nė savadarbių pirotechnikos šedevrų gaminti, dažnai pakanka tik lengvo įliuobimo bei žmogiškojo faktoriaus mišinio ir, štai, sudie, mylima rankele.
Man asmeniškai liūdniausia yra tai, ką žmogus, pasiskelbęs vienvaldžiu planetos galinguoju, dėl noro prasiblaškyti daro planetai ir kitiems jos gyventojams
Čia yra akivaizdžiausia grėsmė žmogui, tačiau tuo ji tikrai neapsiriboja. Ar žinojote, kad fejerverkų keliama akustinė tarša gali paveikti jūsų klausą, oro tarša pakenkti kvėpavimo takams, be to, ore sproginėjanti pirotechnika gali padidinti infarkto riziką bei kelti grėsmę jautresniųjų (ypač vaikų ir senjorų) emocinei sveikatai? Jei jau sveikata ne argumentas, neužmirškime dar to, kad fejerverkai neretai sukelia gaisrus, apgadina automobilius, namus ir kitą turtą.
Bet man asmeniškai liūdniausia yra tai, ką žmogus, pasiskelbęs vienvaldžiu planetos galinguoju, dėl noro prasiblaškyti daro planetai ir kitiems jos gyventojams. Per šventes bei įvairius fejerverkų festivalius naudojama pirotechnika šiukšlina aplinką, o oro tarša smarkiai kenkia augalams, gruntinio vandens kokybei. Pastaroji net rūgščiuosius lietus sukelia, didina CO2, SO2, NOx, PM10 koncentraciją atmosferoje. Tai, aišku, dalykai, kurių taip greitai plika akimi nepamatysi.
O štai neseniai Romos gyventojai turėjo galimybę išvysti labai akivaizdų priežasties ir pasekmės ryšį. Apokaliptinius vaizdus, kai iškart po Naujųjų fejerverkų miesto gatves nuklojo šimtai iki mirties išgąsdintų paukščių. Su Naujaisiais, pasauli, tu nuostabus!
Jau nesiplėsiu pasakodama, kaip neaiškių garsų atakos išsigąsta naminiai gyvūnai. Turbūt ir patys po švenčių eidami pasivaikščioti savo rajone pastebite pagausėjusius skelbimus apie pasiklydusius šunis ir katinus. Nes trokšdami saugios vietos pasislėpti jie puolė bėgti iš nuosavų namų kiemų. Gaila, bet tikrai ne visi ras į juos kelią atgal.
Nesiekiu piktai moralizuoti, tačiau noriu paskatinti susimąstyti. Ar tikrai 2021-aisiais, kai galimybių prasiblaškyti turime nesuskaičiuojamai daugiau negu laiko, mums tikrai reikia fejerverkų? Daug kas kalbėjo, jog praėję metai juos privertė perkratyti prioritetus bei leido suprasti, kas tikrai svarbu. Tad jei šnekos apie naujai atrastą empatiją nebuvo vien tušti žodžiai, gal imkim ir pasinaudokim šia savo super galia?
