LNK televizijos laidoje „KK2 penktadienis“, kuri buvo rodoma spalio 25-ąją, kalbėta apie didžiausius gyvenimo išbandymus. Tarp pašnekovų buvo ir Agnė Zuokienė. Laidos vedėjo paklausta, ar skyrybos yra pati sunkiausia jos gyvenimo patirtis, moteris suskubo to paneigti.
„Skyrybos tikrai nėra taip skausminga, kaip netekti artimo žmogaus, kaip matyti sergantį vaiką. Skyrybos žymiai paprasčiau, nors nelengva“, – teigė A.Zuokienė.
Čia ji prisiminė seserį, kurios neteko prieš daugiau nei dešimtmetį. Agnė pripažino, kad šios žaizdos laikas užgydyti negali.
„Sesers mirtis yra pats baisiausias dalykas. Čia absoliučiai neįmanoma susitaikyti. Aš mokau kitus, kaip reikia išgyventi gedulą, bet pati gedulą jaučiu jau 15 metų“, – atviravo Agnė.
A.Zuokienė neslėpė, kad nors nuo sesers mirties praėjo jau daug metų, apie tai ji galvoja kiekvieną dieną: „Tiesiog noriu turėti sesę.“
Vis dėlto ji pridūrė, kad iš pat pradžių netekties skausmas buvo kitoks. Tik bėgant laikui Agnė pagaliau sugebėjo išsiverkti.
„Per sesers laidotuves nei vienos ašaros neišliejau, dėl to, kad esi toks sukrėstas, tokiame šoke, kad nėra jokių ašarų, jokių raudų. Po to, gal po kelerių metų, atsirado ašaros. Kai jau susitaikai, tada jau gali sau leisti verkti“, – LNK laidoje „KK2 penktadienis“ graudinosi Agnė.
Moteris pasakojo, kad netekus brangaus žmogaus jos ir tėvų gyvenimas kardinaliai pasikeitė: „Mes praradome džiaugsmą.“
Ir tik šiais metais po truputį grįžo seniai nepatirtos emocijos. „Per šitas Velykas mes pirmą kartą dainavome. Man buvo taip gražu. Sesuo dar paliko dukrą, tai ir sesers dukra, ir mano vaikai, ir mes visi kartu dainavome“, – toliau pasakojo A.Zuokienė.
Vis dėlto sesers netektis – toli gražu ne vienintelis išbandymas, kurį patyrė Agnė. Kai jos sūnui buvo 16 metų, iš seneliu namų Antakalnyje į Užupį motoroleriu grįžtantį vaikiną partrenkė jo nepastebėjęs garbaus amžiaus žmogaus. Anot Agnės, sūnus tąkart praktiškai neteko kojos, jam buvo diagnozuoti septyni atviri lūžiai ir dešimt uždarų: „Mes tiesiog turėjome jį sulipdyti iš gabaliukų.“
„Supratau, kad jisai ilgai gulės lovoje, bet nepaisant to, kad daugybę metų pati dirbu su ligoniais ir medicina, niekados nemaniau, kad taip ilgai gulės – metus laiko ant patalo 16 metų vaikas, – pasakojo A.Zuokienė. – Bet dabar, ačiū Dievui, kūne nebėra likę žymių, ataugo visi raumenys, suaugo kaulai. Labai juo didžiuojuosi, džiaugiuosi ir dėkoju Dievui, kad turiu sūnų.“
Agnė iki šiol turi išsaugojusi šalmą, kurį sūnus tąkart dėvėjo, jį atsinešė ir į „KK2 Penktadienio“ studiją. Nešėsi jį ir į Seimą, su prašymu netaikyti PVM šalmams ir automobilių kėdutėms, kad tik žmonės galėtų netaupydami įsigyti kokybiškesnes priemones.
„Jeigu ne šitas šalmas, aš tikrai neturėčiau vaiko. Tik šitas šalmas jį išgelbėjo ir jeigu jisai nebūtų buvęs su geru šalmu arba išvis būtų buvęs be šalmo, akivaizdu, kad nebeturėčiau sūnaus“, – atviravo A.Zuokienė.
Negana to, laidoje Agnė papasakojo apie osteomielitą, kuriuo susirgo būdama devynerių. Dėl šios imuninės ligos moteriai teko penkerius metus pragulėti įvairiausiose ligoninėse.
„Šie dalykai pažadino kažkokį jautrumą ir sunkiai galiu susitaikyti tiek su kito žmogaus, tiek su savo nelaimėmis“, – sakė A.Zuokienė, dabar padedanti ir kitiems žmonėms, krūties vėžiu sergančioms moterims.
Šiuo metu Agnė po 27-erių bendro gyvenimo metų skiriasi su vyru Artūru Zuoku. LNK laidoje ji neslėpė, kad per tuos metus būta visko.
„Buvo labai daug išgyvenimų, buvo labai daug mano vyrui mestų kaltinimų ir tai išgyventi buvo sunku galbūt ne tiek man, kiek vaikams, nes mokykloje ne tiek kiti vaikai, kiek mokytojai kokią repliką pasakydavo. Tikrai nebuvo lengva“, – pasakojo A.Zuokienė.
Ji pripažino, kad dabartinis jos gyvenimo etapas išties nelengvas ir jos tėvams.
„Aš puikiai suprantu, kad jie taip pat labai sunkiai išgyvena tai, kas dabar vyksta mano šeimoje dėl to, kad aš jiems esu vienintelis vaikas“, – sakė A.Zuokienė, pridūrusi, kad džiaugiasi, jog iš tėvelių sulaukia didelio palaikymo.
