Agnės Pačekajės nuotykiai Naujojoje Zelandijoje: Hobitonas, švytinčios kirmėlės ir kivio paieškos

Vilnių ir Naujosios Zelandijos sostinę Velingtoną skiria daugiau nei 17,3 tūkst. kilometrų ir tai turbūt yra tolimiausias nuo Lietuvos nutolęs didmiestis. Tačiau šis faktas priduoda tik dar daugiau žavesio renkantis egzotiškų atostogų maršrutą.
Agnė Pačekajė Naujojoje Zelandijoje
Agnė Pačekajė Naujojoje Zelandijoje / Asmeninio albumo nuotr.

Viliojančiu jauku jis tapo ir žurnalistei, rašytojai Agnei Pačekajei. Susikrovusi lagaminus drauge su vyru Sauliumi ji išskrido į tolimiausią savo kelionę ir daugiau nei po parą tukusio skrydžio jau vaikščiojo kontrastinga Naujosios Zelandijos žeme.

Aplankyti tolimąją, Ramiojo vandenyno skalaujamą salų valstybę buvo Sauliaus iniciatyva. Pasak Agnės, vyras jau seniai vis subtiliai užsimindavo, kad nori čia nukeliauti. Galiausiai pora nusprendė rožines svajones paversti realybe – juk jei labai nori, vadinsi, ir reikia!

„Daug kas kalba apie Naująją Zelandiją kaip apie kažkokį ypatingą kraštą, o ir mes vis pagalvodavom, kad, štai, būtų smagu imti ir kada aplankyti. Kai ši šalis taip toli, tai imi nejučiomis galvoti, ar ji apskritai šiame pasaulyje. Tas atstumas intriguoja“, – 15min kalbėjo Agnė.

Agnė Pačekajė Naujojoje Zelandijoje
Asmeninio albumo nuotr./ Agnė Pačekajė Naujojoje Zelandijoje

Dar visai neseniai ji su žurnalo „Happy365“ kolektyvu aplankė ir Maldyvus. O po poros mėnesių vėl kėlė sparnus ta pačia kryptimi tik dvigubai toliau – kol Lietuvoje spaudė 20 laipsnių šaltis, ji skubėjo pasitikti vasaros. Nors Naujosios Zelandijos klimatu teko kiek nusivilti – kitame Žemės pusrutulyje orai pasitiko lietuvišku stiliumi – su vėju, lietumi, anaiptol ne kepinančia saule.

Porai teko priprasti ir prie pasikeitusios laiko juostos – parą keliaujant nesunku pasimesti, kuri šiandien diena ir kiek dabar tiksliai valandų. Taip, beje, nutiko ir lietuviams. Ir nors dar Lietuvoje jie buvo kruopščiai susidarę kelionės planą – žinojo, ką kada aplankys, kur apsistos, iš anksto nusipirko bilietus – vis dėlto jau pasiekę Singapūrą suprato, kad... iš jų kalendoriaus dingo viena diena.

„Vieną dieną tiesiog praknisom. Galvojome, išsimiegosim ir imsimės savo numatytos programos. Tačiau nusileido lėktuvas ir supratome – vienos dienos tiesiog nebėra. Gerai, kad malonūs žmonės pasitaikė, leido perkelti bilietus į kitą dieną“, – kalbėjo ji.

„Hobitone viskas padaryta taip, kad tu gali patikėti, jog ten iš tiesų tos istorijos gyvos, kad Hobitas ten iš tiesų gyvena, nors realiai jo net nėra. Prisipažinsiu, prieš vydama ten buvau kiek skeptiška – galvojau, kad ten renkasi tik vaikai, o, pasirodo, šniūrais autobusai važiuoja. Rimti popieriai – kai kurie gerbėjai net graudinasi“, – pasakojo Agnė.

Agnė Pačekajė Hobitone
Asmeninio albumo nuotr./ Agnė Pačekajė Hobitone
Hobitonas
Asmeninio albumo nuotr./ Hobitonas

Hobitono miestelis Naujosios Zelandijos platumose buvo įrengtas ne šiaip sau. Filmų kūrėjai nusižiūrėjo šią vietą iš lėktuvo ieškodami tinkamo vaizdelio filmavimams. Pasak Agnės, ši vieta tapo jau neatsiejama nuo visos šalies, ji – gausiai lankoma turistų. „Įspūdis didžiulis, čia be proto gražu ir tikrai verta kankintis visas tas valandas“, – kalbėjo pašnekovė.

Hobitonas sužavėjo ir ją pačią, o kaip atsiminimą į Lietuvą Agnė parsivežė elfo ausis. „Bus fotosesijoms“, – šyptelėjo.

Šalyje lietuvius sužavėjo kontrastingi gamtos peizažai. Esą važinėdamas po salas gali pamatyt ir Islandiją, ir Prancūziją – šalis stebina ir karštosiomis versmėmis, ir didžiuliais vynuogynų plotais.

„Būna, kad nuvažiuoji į kokią nors šalį ir žinai, ko tikėtis. Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje niekada nežinai, ko tikėtis. Vaizdai čia keičiasi nuolat, gali pasijausti taip, lyg per porą savaičių būtum spėjusi pabuvoti keliose skirtingose šalyse“, – pasakojo Agnė.

Ežeringas Naujosios Zelandijos kraštovaizdis
Asmeninio albumo nuotr./ Ežeringas Naujosios Zelandijos kraštovaizdis
Kelionės po Naująją Zelandiją akimirka
Asmeninio albumo nuotr./ Kelionės po Naująją Zelandiją akimirka

Didelį įspūdį lietuviams paliko ežerai. „Gal vietiniams tai atrodo įprasta, bet mes negalėjome atsigrožėti žydros spalvos ežerais, kuriuose atsispindi kalnų viršūnės. Tokie atvirukus primenantys vaizdai čia mums tęsėsi kone 20 dienų“, – įspūdžiais dalijosi ji.

Vieną įsimintiniausių vietų – Rotorua miestas. Tai snaudžiančių ugnikalnių vietovė, kurioje gausu karštųjų versmių. „Ten taip gražu – visiškas kosmosas!“ – neslėpė Agnė.

Geizeriai ir karštos versmės Naujojoje Zelandijoje
Asmeninio albumo nuotr./ Geizeriai ir karštos versmės Naujojoje Zelandijoje

Lietuvius nustebino ir čia gausiai auginamos avys – jų čia, kaip patys sako, beprotiškas skaičius. „Ir avių, ir karvių – zelandiečiai jų augina labai daug. Naujoji Zelandija yra ir didelė pieno tiekėja, todėl ši ūkio šaka jiems labai svarbi. Ten gyvena 4 mln. gyventojų ir jie taip išnaudoja visus žalius plotus! Galime tik pasimokyti“, – pasakojo ji.

Viešėdami atokioje šalyje sutuoktiniai išragavo ir vietinės virtuvės patiekalų. Į savo racioną jie įtraukė nemažai žuvies patiekalų, jūros gėrybių, valgė daug austrių, moliuskų. „Ten labai populiarios austrės, jų valgėme daug – tikiuosi, tai atsilieps ir sveikatai, ir grožiui“, – juokėsi Agnė.

Naujojoje Zelandijoje gausu vynuogynų
Asmeninio albumo nuotr./ Naujojoje Zelandijoje gausu vynuogynų

Ką valgyti Naujojoje Zelandijoje ras ir mėsos patiekalų mėgėjai – mėsos kultūra čia labai išvystyta, o pasirinkimas – didžiulis. „Čia galima rasti labai daug įvairių rūšių mėsos, labai populiarūs kepsniai, taip pat – aviena. Ji paruošta taip, kad neturi specifinio kvapo“, – pasakojo ji.

Dar viena įdomi pastaba – šalyje itin didelis patiekalų be gliuteno pasirinkimas. Ir visai nesvarbu, ar restoranuose, ar paprastose užeigose, ar gatvės kioskeliuose – alergiški kviečių baltymui alkani čia neliks.

Pasak Agnės, zelandiečiai labai mėgsta desertus puošti gėlėmis. Tokios gyvų augalų dekoracijos neretai stebina originalu.

Ir nors maistas čia kokybiškas ir skanus, už jį gali tekti pakloti visai nemažai. Todėl ieškant pigesnio sprendimo pavalgyti, akį patraukia kinų užkandinės. Agnė šypteli – kainos ten nesikandžioja, o racionas gana platus, tačiau prieš užsisakant patiekalą verčiau tiksliai išsiaiškinti, ką gausi savo lėkštėje.

Agnė Pačekajė
Asmeninio albumo nuotr./ Agnė Pačekajė

„Pavyzdžiui, padavėja siūlo tokius virtus kukuliukus ir paskui – troškintas lazdeles. Tik vėliau sužinojau, kad tos lazdelės – vištos kojos. Ojoj... Skamba šlykštokai, nors pagal skonį neretai nesuprasi. Bet jei jau žinai, ką valgai – tai, kaip sakau, jei nori sulieknėti – reikia važiuoti į Kiniją“, – juokėsi ji.

Ar teko viešint Naujojoje Zelandijoje sugriauti kokius nors susikurtus stereotipus? Pirmiausia – oras. Lietuviai sako tikėjęsi šiltų saulėtų orų, o jie priminė... lietuvišką vasarą. „Prisikroviau į lagaminus šortų, suknelių, ir tik gal vieną dieną jų prireikė, oras labai permainingas, dažniau teko trauktis džemperį“, – pasakojo Agnė.

Pasak jos, čia yra ir regionų, kur nuolat lyja, pusę dienų metuose – lietingos. Tuo ji puikiai galėjo įsitikinti išvykusi į ekskursiją šalia ledyno – debesys čia pratrūko krituliais.

„Buvo ir taip, kad oras pakišo koją planams Turėjome tokią juokingai brangią ekskursiją. Visi sako, kad, nuvykus į Naująją Zelandiją, būtina aplankyti fiordus. Iki ypatingai gražios vietos čia tenka kratytis 4 val. autobusu, o tuomet jau plaukti ir grožėtis įspūdingais vaizdais. Skamba fantastiškai, tačiau kai visą laiką lyja, tenka nusivilti. Vėliau tik sužinojome, kad toje vietoje beveik visuomet lyja“, – kalbėjo Agnė.

Geizeriai ir karštos versmės Naujojoje Zelandijoje
Asmeninio albumo nuotr./ Geizeriai ir karštos versmės Naujojoje Zelandijoje

„Žygis į ledyną skamba labai prabangiai, atrodo, kad jis truks daugybę valandų, tačiau ten tokia uolėta teritorija, kurioje labai ilgai neužtrunki. Anksčiau turistai ant to ledyno ir pavaikščiodavo, tačiau per pastaruosius keletą metų ledynas gerokai aptirpo, todėl užlipti – nebegalima. Norintys gali išbandyti pasikėlimą malūnsparniu. Tačiau, žinoma, tokios pramogos – itin brangios, o joms pasirašo – tik vienetai“, – kalbėjo pašnekovė.

Lietuviai Naująją Zelandiją rekomenduoja tiems keliautojams, kuriems reikia ne pliažų ir kurortų, o tiems, kuriems patinka pajudėti. Stulbinančio grožio gamta pakeri, o jos kontrastus galima pamatyti ir važiuojant automobiliu.

Tiesa, jo nuoma čia reiktų pasidomėti iš anksto, Lietuvoje iš naujo pakelti savo vairuotojo pažymėjimą – jie Naujojoje Zelandijoje itin atidžiai tikrinami, todėl seno pavyzdžio dokumentas gali apkartinti kelionę ir automobilio gauti nuomai tiesiog nepavyks.

Kelionės po Naująją Zelandiją akimirka
Asmeninio albumo nuotr./ Kelionės po Naująją Zelandiją akimirka

„Kai atskridom, mums nenorėjo duoti automobilio, už kurį jau buvome sumokėję iš anksto. Priežastis – senesnio pavyzdžio teisės, kurios nėra išverstos į anglų kalbą. Mums teko pakloti 100 dolerių, o jie rado lietuvę vertėją, kuri išvertė viską į anglų kalbą. Tokį precizišką patikrinimą jie teisina saugumu, motyvuoja tuo, kad pastaruoju metu labai padaugėja avarijų šalyje, o jas neva sukelia nemokantys vairuoti turistai, – pasakojo Agnė.

Dar vienas poros nuotykis, dėl kurio teko pasistengti, o rezultatas kiek nuvylė – garsiojo šalies simbolio – kivio, paieškos. Šie naktiniai, vištos dydžio paukščiai Naujojoje Zelandijoje jau nykstantys, todėl pamatyti juos laisvėje gana sudėtinga. Nepaisant to, čia įrengtos specialios vietos turistams, kur susimokėjus galima neva išvysti šį paukštį.

„Susimokėjom, atstovėjom eilėje, kad tamsoje pamatytume kivį. Oficialiai jį mačiau, nors realiai? Nelabai. Manau, kad ten buvo kažkoks šešėlis. Vyras juokėsi, kad gal čia tikrai kokią vištelę pakišo, bet smagu užsidėti ir varnelę – pramoga kaip ne kaip“, – kalbėjo ji.

TAIP PAT SKAITYKITE: Maldyvai – ne tik milijonieriams: Happy365 išbandė svajonių kelionę

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis