Manau sutiksite, kad pats sveikiausias maistas – grynas maistas, o jei produktai dar ir kokybiški – dažnai juos, maišydami su begale skonių, tik sugadiname. Todėl šiandien dalinuosi nauja savo pergale virtuvėje. Pramokau gaminti žvėrieną. Šį savaitgalį šeimos draugas, aistringas medžiotojas Renaldas, padovanojo mums stirnienos mėsos. Ji buvo tokio grožio ir šviežumo, kad, pasitarusi su žvėrienos patiekalų žinovais, nutariau ją ruošti itin subtiliu būdu, vos pamarinuojant ir – labai svarbu – neperkepant. Mano patirtimi – ši taisyklė galioja visai gerai, šviežiai, nešaldytai mėsai. Mėsos mes valgome ne itin daug, stengiamės valgyti ir vaikams duoti kuo geresnę, kuo mažiau apdirbtą. Juk norisi iš kasdienės mitybos gauti kuo daugiau gerųjų elementų. Lygiai taip – norisi jausti ypatingus, subtilius skonius. O ir taip paprastai patiekus maistą, parinkus įdomesnę lėkštę – visuomet laimėsime. Mažiau juk visuomet yra daugiau.
Gerų įspūdžių virtuvėje ir dar daugiau žinių apie sveikesnę ir turtingesnę mitybą – apie tai šiandien ir kalbamės su mitybos specialiste Vaida Kurpiene.
– Kas iš tiesų yra sveika mityba?
– Sveiką mitybą kiekvienas suprantame labai skirtingai. Vieni mano, kad nereikia valgyti mėsos, kiti apskritai galvoja kad baltyminė dieta yra labai sveika. Vieni mano, kad reikia valgyti tik šviežią, termiškai neapdorotą maistą, kiti mano, kad sveika mityba yra tik augalinis maistas, o treti įsitikinę, kad sveika mityba yra, kai valgai laikydamasis tikslaus režimo. Taigi, kiekvieno sveikos mitybos suvokimas yra labai skirtingas. Bet kalbant apie pagrįstus dalykus yra teigiama, kad reikia maitintis kuo įvairiau.
– Kokių produktų reikia vengti, o kokius reikia įtraukti į maisto racioną, kad mityba būtų sveikesnė?
– Pagrindinis dalykas yra maisto įvairovė ir subalansuotas medžiagų kiekis: riebalų, angliavandenių, baltymų. Reikia suprasti, kad nė vienos medžiagos nereikėtų vengti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į produktų apdirbimą. Pavyzdžiui, kalbant apie baltymus derėtų rinktis šviežią, o ne perdirbtą ar konservuotą mėsą. Jei renkatės žuvį, tai ji turėtų būti šviežia, o ne, pavyzdžiui, rūkyta. Renkantis grūdus, jie taip pat turėtų būti neperdirbti į dribsnius. Taigi, svarbiausia tinkamai pasirinkti produktus, kad jie būtų kuo mažiau perdirbti, taip jūsų organizmas gaus daugiau naudos. Kitas svarbus dalykas sveikoje mityboje yra sąmoningumas. Reikia suprasti ne tik ką dedame į burną, bet ir kaip tai darome. Ar valgome tik tada, kai esame alkani? Ar kai maisto yra po ranka? Ar tai darome iš įpročio? Svarbiausia suvokti, ką ir kada valgome, bei nepamesti alkio jausmo. Kiekvienas pokytis prasideda galvoje, tad jūs tai galite pradėti daryti perskaitę šį straipsnį.
– Kiek kartų per parą tikslingiausia maitintis?
– Prieš kelerius metus, dauguma tvirtino, kad tikslingiausia yra maitintis 5 kartus per parą. Prieš 30 metų buvo teigiama, kad maitintis reikia 3 kartus per parą. Nėra vieno teisingo atsakymo, kiek kartų reikėtų valgyti, kadangi visi esame skirtingi ir tai labai priklauso nuo situacijos. Jei žmogus yra linkęs į emocinį valgymą, problemą spręsti reikėtų pirmiausia psichoterapeutų pagalba, o tik po to kreiptis į dietologus ar sveikos mitybos specialistus. Yra žmonių, kurie bijo alkio jausmo, tad prisivalgo į priekį ir „atgal“. Tokioje situacijoje maitintis 5 kartus per parą labai tinka. Taip pat, toks maitinimasis tinkamas žmonėms, nesuprantantiems sotumo jausmo, o tokių žmonių yra labai daug. Jei žmogus supranta savo alkio jausmą, jam užtenka valgyti 3 kartus per dieną. Taigi, nėra vieno atsakymo, kuris būtų tinkamas visiems.
– Kokia yra tinkamiausia suvartojamų kalorijų paros norma?
– Šio klausimo dažnai sulaukiu, tačiau vėlgi, nėra vieno atsakymo. Pavyzdžiui, trys moterys valgo tą pačią porciją, tačiau jų organizmai į patiekalą reaguoja skirtingai. Vienai svoris krenta, kitai auga, o trečiosios svoris išlieka stabilus. Net jei tų moterų svoris bei fizinis aktyvumas yra vienodas. Pavyzdžiui, sportuojančios ir nesportuojančios moters dienos kalorijų norma gali skirtis 400 kalorijų. Dar kitokį kalorijų kiekį suvartoja besilaukiančios ar žindančios moterys. Skirtumą lemia lytis, amžius bei fizinė būklė. Taigi, vieno ir visiems tinkančio atsakymo nėra. Visi esame skirtingi, net jei valgytume vienodomis porcijomis, vieni jaustųsi sotūs, o kiti alkani. Internete gausu kalorijų skaičiuoklių, kuriomis žmonės gali sekti suvartojamų kalorijų kiekį, tačiau jei žmogus maitinasi sąmoningai, galvoja apie tai, ką ir kiek valgo, gali apsieiti be kalorijų skaičiavimo.
– Sveikos gyvensenos mitai:
– Didžiausias mitas yra tam tikrų produktų išbraukimas iš raciono. Aš rekomenduoju tam tikrų produktų ribojimą, o ne draudimą. Pavyzdžiui, cukrus kenkia mūsų organizmui, jei vartojame jo per daug. Pats didžiausias mitas yra cukraus pakaitalai arba desertai be cukraus. Pavyzdžiui, desertas, kuris pozicionuojamas kaip becukris, bet pagamintas iš datulių. O datulėse yra 65–85 g cukrų. Vienas iš dažniausių savęs apgaudinėjimų yra: aš nevalgau cukraus ir saldainių, bet valgau džiovintus vaisius. Dažniausiai prieš džiovinant vaisius jie būna mirkomi cukraus sirupe.
– Kaip išvalyti organizmą sau nepakenkiant?
– Mūsų organizmai valosi kiekvieną dieną, kiekvieną valandą ir minutę. Jis valosi visada, jei mes leidžiame jam tai daryti. Jeigu rūkome, geriame alkoholinius gėrimus ir valgome aliejuje keptus patiekalus, organizmui nėra jokių galimybių išsivalyti. Valymą lemia tai, ką mes valgome kiekvieną dieną. Didžiausia pagalba organizmui yra atsisakyti konservuotų, skrudintų, keptų riebaluose, išgrynintų ir nušlifuotų grūdų, miltų ir gerti daug skysčių. Bet, aišku, ne gaiviųjų gėrimų. Seniausiai pripažintas organizmo valymo būdas yra iškrovos dienos. Iškrovų metu pailsinamas virškinimo traktas, širdies ir kraujagyslių sistema, žarnynas. Rekomenduoju daryti iškrovos dieną, bet su sąlyga, kad nebijote alkio jausmo.
Karštas stirnienos užkandis
4 asmenims
- 8–10 vnt. smidrų
- 800 g stirnienos išpjovos
- 1 česnako skiltelė
- druskos kristalai
- sviestas
- aliejus
- pipirai
- 4 aitrieji pipirai
Pradėkime nuo smidrų. Smidrus sudedame į verdantį vandenį ir palaikome pusantros minutės. Po to iškart perkeliame į sietelį ir nupilame šaltu vandeniu, kad sustabdytume virimo procesą. Tuomet smidrus atidedame į šalį ir ruošiame stirnieną. Stirnieną supjaustome nedideliais gabalėliais ir marinuojame aliejuje apie valandą. Tuomet gerai įkaitintiname keptuvę, pilame šlakelį aliejaus bei kartu dedame gabalėlį sviesto. Sudedame stirnieną ir kepame apie pusę minutės. Po to sumažiname kaitrą ir kepame dar pusantros minutės. Apverčiam visus gabaliukus ir pakartojame visą eigą. Kepant mėsą jos vartyti nereikia, pirmiausia iškepame vieną pusę, o po to kitą. Tikslas, kad mėsa viduryje būtų ryškios rožinės spalvos, nes jei perkepsite, ji bus sausa.
Paruoštą mėsą atidedame į šalį ir pabaigiame ruošti smidrus. Į įkaitintą keptuvę pilame šiek tiek aliejaus, dedame gabaliuką sviesto, įspaudžiame skiltelę česnako ir kepame, kol atsiskleidžia aromatas. Tuomet sudedame smidrus ir kepame apie porą minučių. Svarbiausia jų neperkepti. Kai visi ingredientai paruošti, apiberiame pailsintą mėsa druskos kristalais ir šviežiai maltais juodaisiais pipirais. Patiekiame kartu su aitriaisiais pipirais.
O iki tol susitinkame mano socialinių tinklų Facebook ir Instagram paskyrose.
Su meile maistui ir gyvenimui
Agnė