Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys teigia, kad tėvai dažnai įtraukia vaikus į tarpusavio konfliktus. „Suaugusieji nesuvokia, ką vaikui reiškia nuteikinėjimas prieš tėvą. Vaikas gauna neigiamą požiūrį ne tik į jį, bet ir į daugelį panašių į tėvą žmonių“, – 15 min.lt sakė L.Slušnys.
Birutė van der Weg-Bražiūnienė, tinklalapio atstumimosindromas.info įkūrėja, teigia, kad tėvų atstūmimas Lietuvoje yra opi problema.
„Man žinomi atvejai, kai išsiskyrusių tėvų vaikai ir suaugę nepajėgia bendrauti su tėvu. Jie nemąsto savarankiškai, nesugeba išsilaisvinti nuo tėvo ar motinos įtakos“, – 15 min.lt sakė B.van der Weg-Bražiūnienė.
L.Slušnio teigimu, skyrybos vaikams palieka gilius randus – užaugę jie sunkiau bendrauja, vengia šeimyninių įsipareigojimų bijodami galimos santykių griūties. Pasak psichiatro, dažnai tėvas arba motina pasitraukia iš vaiko gyvenimo ir dėl kaltės jausmo.
„Kartais tėvas, matydamas vaiko lūkesčius, jaučiasi kaltas negalėdamas jų pateisinti ir dėl to vengia kontakto su vaiku. Bet to, vaikai dažnai užduoda nepatogius klausimus, pavyzdžiui, kodėl tėtis ir mama negyvena kartu. Dėl to susitikimas su atžala susijęs su neigiamomis emocijomis“, – sakė psichiatras.
Mykolo Riomerio universiteto psichologijos dėstytoja Rasa Pilkauskaitė-Valickienė teigia, kad vaikų psichikai įtaką daro ne vien tėvų skyrybos, bet ir tai, kas vyksta iki jų.
„Labai dažnai dar prieš oficialias skyrybas vaikas tampa tarpininku tarp tėčio ir mamos. Jis, mylėdamas abu tėvus ir norėdamas būti mylimas jų abiejų, atsiduria dviprasmiškoje situacijoje“, – teigia Rasa Pilkauskaitė-Valickienė.
Balandžio 25-ąją Lietuvoje ir pasaulyje minima Tėvų atstūmimo sindromo pripažinimo ir kovos prieš agresyvią tėvystę diena.