„Jei žmogaus gyvenime nėra pusiausvyros, jei jo mityboje, fizinės veiklos ir poilsio režime vyrauja chaosas, netvarka dažnai įsitvirtina ir smegenyse. Rezultatas – įvairiausios psichologinės problemos, tokios kaip savivertės, optimizmo stoka, bei svorio pokyčiai, apvainikuoti valgymo sutrikimų“, – įsitikinusi modelio karjerą prieš kelerius metus baigusi Aistė Jasaitytė-Čeburiak. Moteris kurį laiką savanoriavo (dirbo konsultante) Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centre, šiuo metu dirba pačios įkurtoje psichologijos ir saviraiškos studijoje „Pamilk save“.
Valgymo sutrikimus išprovokuoja psichologinės priežastys
Kaip teigia A.Jasaitytė-Čeburiak, pastaruoju metu įvairiausios dietos, patarimai, kaip ir kodėl reikia jų laikytis – viena populiariausių žiniasklaidos temų. „Mados ir grožio industrija suformavo nuomonę, kad patrauklus gali būti tik lieknas ir jaunas kūnas. Nenuostabu, jog svorį koreguoti daugumai atrodo kone būtina. Sutinku su nuomone, jog nūdienos gyvenimo ritmas iš tiesų nėra dėkingas kai kurių iš mūsų išvaizdai: per mažai judame, pernelyg dažnai valgome nevisavertį maistą, save pateisindami stresu darbe, asmeninėmis problemomis. Tačiau visa ši visuotinė liekninimosi manija turi ir kitą medalio pusę – tiek moterys, tiek vyrai susiduria su sunkiais valgymo sutrikimais: anoreksija, bulimija, nuolatiniu persivalgymu. Šiuos sutrikimus išprovokuoja gilios psichologinės priežastys, kai asmuo save suvokia iškreiptai: „Man nesiseka, nes storas“, „Esu stora, dėl to negaliu susirasti vaikino“ ir pan.“, – tvirtina garsus modelis.
A.Jasaitytės-Čeburiak manymu, riba, kai lieknėjama sveikai, protingai, norint gerai jaustis bei išryškinti tai, kas figūroje yra gražiausia, ir kai svoris metamas turint tik vieną vienintelį tikslą – atsikratyti kuo daugiau kilogramų, nepaprastai siaura. Universalaus, visiems tinkančio patarimo, kaip jos neperžengti, deja, nėra. „Svarbiausia – pusiausvyra. Valgymo sutrikimų turinčių asmenų tikrai sumažėtų, jei žmonės siektų ne kuo labiau sulieknėti, o stengtųsi laikytis sveikos mitybos įpročių. Sveikos gyvensenos principai turėtų tapti gyvenimo būdu. Tuomet daugeliui apskritai nebereikėtų jokių dietų, o ir gegužės pradžioje minima tarptautinė diena be dietų įgytų visai kitokią prasmę“, – tvirtina A.Jasaitytė-Čeburiak.
Kas efektyviau? O sveikiau?
„Stengdamiesi atsikratyti nereikalingų kilogramų, lengviausiai ir greičiausiai „persistengia“, t. y. pradeda kenkti sveikatai, tie asmenys, kurie lieknėja drastiškai: tikrąja to žodžio prasme badauja, laikosi pačių susigalvotų kokio nors vieno produkto dietų, iki išsekimo sportuoja. Valgyti patariama reguliariai, bet po mažiau, ir tik tai, ko organizmui iš tikrųjų reikia, kad šis nestokotų maisto medžiagų“, – tvirtina „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė. Jos teigimu, vienokių ar kitokių vitaminų bei mikroelementų stoka gali išprovokuoti gausybę sveikatos sutrikimų: širdies, inkstų, kepenų ir kitų vidaus organų.
Geriausia lieknėti, anot Z.Janušauskienės, yra derinant sportą ir mitybą. Tačiau tokiu atveju neretai meškos paslaugą padaro kantrybės nebuvimas – juk pirmieji išvaizdos pokyčiai pastebi tik po kelių mėnesių. „Dauguma žmonių drastiškomis dietomis susivilioja vien dėl to, jog palyginti per trumpą laiką matomi akivaizdūs rezultatai. Ne paslaptis, tuomet kai svoris krinta sparčiai, psichologinė savijauta ir nuotaika būna kur kas geresnė. Tuo tarpu kūnas nuo to tik kenčia“, – tvirtina vaistininkė. Z.Janušauskienės teigimu, mesti svorį laikantis dietos galbūt ir efektyviau, bet sveikiau – koreguojant maitinimosi įpročius, didinant fizinį aktyvumą, reikalui esant, jei organizmui trūksta kokių nors medžiagų, papildomai vartojant vitaminų ar maisto papildų. Pastarieji ypač aktualūs pavasarį, kai racione stokojama šviežių vaisių ir daržovių.
