Aiste, koks yra pirmasis tavo vaikystės prisiminimas?
Pirmasis atėjęs į galvą – kailiniais, kepurėmis ir šalikais apraizgyti tiek, kad išlindusios tik blakstienos, Lasių šeimyna žygiuoja per užšalusias Kauno marias į kitą krantą ir atgal. Iš tiesų prisiminimų yra daug. Tiek pat, kiek ir užmiršimų.
Kokius dalykus stengiesi užmiršti?
Nesistengiu. Tie, kurie man nereikalingi – pasimiršta patys. O kurie nepasimiršta, – ir ne patys maloniausi, vadinasi, reikalingi. Kad kažką suvokčiau. Mes linkę nemalonius jausmus „sukišti į spintą“ ir apsimesti, kad tvarkingas „kambarys“. Bet iš tikrųjų, taip tik atrodo.
Ar tavo išėjimas iš vaikystės buvo sunkus?
Gal ir nebuvo... Aš ir dabar neretai leidžiu sau būti suvaikėjusia. Nežinau, kada iš vaikystės išėjau ir ar išvis – išėjau? Taip pat nežinau, ar kas nors, kada nors iš jos išeina. Nes neaišku, kas yra ta vaikystė – ar žaislas ir saldainis, ar svajonės, kurias dažnai pradedame pildyti nugyvenę pusę savo gyvenimo? Ir jeigu tai „vaikiškos“ svajonės, tai kodėl tada jas pradedame pildyti?
Prisimeni, kada atsisveikinai su žaislais?
Žaislai man tapo neįdomūs tada, kai suradau kitų užsiėmimų ir veiklų ne namuose: lankiau lengvąją atletiką, po pamokų – treniruotė, grįžti namo – namų darbai. Savaitgaliais pradėjo dominti rimtesni žaidimai – kauliukai ir kortos.
Kokie žaidimai tave žavi dabar?
Dabar pats žaviausias žaidimas – Gyvenimas. Jis labai azartiškas, su daugybe adrenalino ir kitų nenuspėjamų jausmų (juokiasi ).
Vaikystėje tau patikdavo miuziklai? Koks buvo mėgstamiausias?
Nepamenu, kad vaikystėje būčiau buvusi miuzikle. Ir kam jie, jei mūsų namai būdavo tarsi vienas didelis miuziklas. Tėtis, pravarde Tetis Petis, įjungdavo juostinį magnetofoną, tuomet prasidėdavo dainos ir eilėraščiai. Dainų turbūt mokėjau daugiau, nei moku dabar. Beje, visi įrašai yra išsaugoti.
Ar tavo akys mėlynos? Kodėl gavai Mėlynakės vaidmenį miuzikle „Pabėgimas iš Trepsės namų“?
Vieną dieną paskambino mano mėgstamas aktorius Andrius Kaniava ir pasiūlė vaidinti miuzikle, kurį jis režisuoja. Aš sutikau, viskas labai paprasta.
Smagiausia, kad renkantis vaidmenį, mūsų su Andriumi nuomonės sutapo. Jis norėjo, kad vaidinčiau Mėlynakę, tačiau man to nesakė, pasiūlė perskaityti istoriją ir pačiai išsirinkti, kuria lėle norėčiau būti. Mėlynakė man pasirodė labai charakteringa, aikštinga, isteriška, netgi, sakyčiau, nepakenčiama. O man visada labiau prie širdies –mažiau lyriniai personažai. Vis dėlto, neatmetu galimybės, kad gavau vaidmenį todėl, jog mano akys iš tiesų mėlynos.
Vaidmenis miuzikluose esu kūrusi ir anksčiau, šiuo metu irgi dainuoju keliuose. Turiu nemažai reikalų šį pusmetį. Beveik visi jie – muzikiniai. Laukia mano kaip EYE’stės la’SEE’tės soliniai elektroninės muzikos koncertai, teatralizuotas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, miuziklai arenose ir dar kitų veiklų ir veiklelių.
TAIP PAT SKAITYMAI: Modernų miuziklą vaikams kuriantis Andrius Kaniava: „Žmogus gyvas, kol yra smalsus“
Išduok, kokios spalvos šįkart bus tavo plaukai?
Tegu bus jums mįslė: kokios akys – tokie ir plaukai.
Kuo tau žavi Trepsės istorija? Ir kuo ji galėtų sužavėti šių dienų vaikus?
Mane labiausiai žavi šio kūrinio personažai ir jų santykiai. Neabejoju, kad daugelis atpažins save šmaikščiose ir jautriose lėlių gyvenimo situacijose. Jei įdomu tau, yra tikimybė, kad bus įdomu ir kitam. Tikiuosi – ir šių dienų, ir kitų dienų vaikui.
Muzikinio spektaklio „Pabėgimas iš Trepsės namų“ premjera: vasario 10, 11 ir 25 d., kovo 25, balandžio 8, 22 d. muzikos klube „Legendos“ Vilniuje, kovo 3 d. Kaune, kovo 4 d. Panevėžyje, kovo 24 d. Utenoje, kovo 28 d. Marijampolėje.
