Vardas, pavardė: Aistė Paškevičiūtė.
Gimimo data, vieta: 1986 04 20, Kaunas. 24 m.
Šeiminė padėtis: netekėjusi.
Aiste, ar jau buvai susitaikiusi su mintimi, kad televizijoje Tau gali nebelikti vietos? Ar pasiūlymas vesti laidą buvo netikėtas?
Taip, šis pasiūlymas man buvo netikėtas. Televizija yra tokia nepastovi rinka, kad prie jokios minties neverta pradėti priprasti, nes viskas nuolat keičiasi. Vieni žmonės išeina, kiti ateina. Į šią rotaciją nežiūriu nei kategoriškai, nei dramatiškai. Pamenu, kai pradėjau dirbti televizijoje, viena eterio vilkė man pasakė, kad ji dirbs tol, kol gyvuos pati televizija. Greitai jos ten nebeliko... Taigi – nepakeičiamų nėra.
Ar pažįsti tokių žmonių, kuriems dingimas iš televizijos eterio prilygsta tragedijai?
Tokių nepažįstu, bet turbūt tik todėl, kad artimai nesibičiuliauju su žmonėmis, dirbančiais televizijoje.
 |
| G. Žilinsko nuotr./Aistė Paškevičiūtė |
Bet juk sakoma, kad kuo daugiau dirbančių televizijoje draugų turėsi, kuo dažniau lankysies vakarėliuose, tuo didesnė tikimybė gauti darbą.
Šiandienė situacija rodo, kad šitoks požiūris yra tik iliuzija... Tie, kurie laksto po vakarėlius, nebūtinai turi darbą. O tie, kurie turi darbą, kurie pelnė pagarbą ir gerą vardą, retai sutinka žurnalistams pasakoti apie asmeninį gyvenimą. Kiekvienas pasirenka savo kelią, tačiau naivu tikėtis, kad tie, kurie papuola į žurnalų puslapius, juo labiau tie, kurie kuria skandalus, neatsigins darbų ir mėgausis šlove. Vienkartinė šlovė garantuota, bet tai ne pats geriausias būdas lipti karjeros laiptais.
Laida „Greiti ir įsiutusios“ itin artima Tavo prigimčiai?
Atitiko kirvis kotą (šypsosi). Geras jausmas sėdėti savo rogėse. Tikrai turiu ką papasakoti apie automobilius.
Kokį automobilį vairuoji?
Šiuo metu jokio, nes gyvenu pačiame sostinės centre. Labai pasiilgstu vairavimo, bet gyventi be automobilio ne taip jau blogai – sėslumas mus anksčiau ar vėliau pribaigia, o dabar gavau progą dažnai ir daug vaikščioti pėstute. Priverstinis sportas į naudą.
Automobilio ratą sugebėtum pakeisti?
Žinoma. Vieną kartą jau teko. Važiavau į spaudos konferenciją. Buvau pasidažiusi, pasipuošusi sijonėliu, mat nesitikėjau, kad man teks toks iššūkis. Mane pralenkė motociklininkas, o aš netyčia „sumėčiau“ vairą ir padanga užkabino aštrų gatvės kampą. Sustojau ir pati pasikeičiau ratą.
Netoliese buvo ir vyrų, ir moterų, bet niekas nesiteikė man padėti. Aš ir neprašiau jų pagalbos. Šimtas metų! Pati galiu. Tačiau aš, būdama mergina, tikrai padėčiau į tokią sudėtingą situaciją pakliuvusiam žmogui. Buvo savotiškas iššūkis: teoriškai žinojau, kaip pakeisti ratą, tad atėjo laikas išbandyti praktiškai.
Pradėjai organizuoti renginius. Gal netrukus tai bus Tavo verslas?
Dar per anksti taip drąsiai kalbėti. Kai pamatysiu, kad ši veikla stabili, kai pajusiu, kad man sekasi, tada ir galėsiu spręsti. Man šis darbas įdomus, randu partnerių, kurie manimi tiki, tad mažais žingsneliais judu į priekį. Galiu pasakyti, kad aš, organizuodama renginius, patiriu nemažai streso, būtini šalti nervai, kraujyje padaugėja adrenalino. Man tas jausmas malonus, nes kai renginys pavyksta, užplūsta toooooks palengvėjimas!..
Ar viešumas Tau jau pakišo koją? Kiek žinau, Tau nelabai patinka, kad esi nuolat stebima, fotografuojama, poruojama su kiekvienu šalia Tavęs atsidūrusiu vaikinu.
Tai mane jau pradeda varginti. Aš neprieštarauju fotografavimui, tačiau tas primygtinis poravimas jau varo iš proto. Paskui pasipila žurnalistų skambučiai, kamantinėjimas, ar čia jau pagaliau tas naujas mano mylimasis. Iš vienos pusės juokinga, nes dirbtinis poravimas yra akivaizdus, kita vertus, mano draugai, kurie visai netrokšta viešumo, dėmesio, jau pradeda vengti su manimi kartu eiti į renginius.
„Kvaila neigti skyrybas. Tačiau aš pasilieku teisę įvardyti patį faktą ir nesigilinti, nenagrinėti su žurnalistais priežasčių.“
Per pastarąjį mėnesį galiu suskaičiuoti bent tris vaikinus, kurie buvo įvardyti kaip galimi Tavo nauji mylimieji.
Taip, pati net negaliu patikėti, kaip žurnalistai gali sau leisti šitaip manipuliuoti. Baisiausia yra melagystės. Jei į renginį atėjau su bičiuliu, o kitą rytą pasirodo straipsnis, kad mes bučiavomės, glamonėjomės, neslėpėme abipusių jausmų... Nors mes net prisilietę vienas prie kito nebuvome! Kaip šitaip galima interpretuoti? Tai mane labai labai piktina. Juk žmonės, skaitantys tokius straipsnius, nežino, kad tai melas.
Po tokių straipsnių galima pagalvoti...
...kad į vieną renginį atėjau su vienu vaikinu, į kitą jau su kitu, trečiame į skruostą pakštelėjau dar vienam bičiuliui... Po kiekvieno tokio užfiksuoto kadro prie kokių išvadų prieinama? Šita tai paleistuvė! Štai kaip lengvai galima manipuliuoti primetant laisvo elgesio merginos įvaizdį.
Niekas taip iki šiol ir nesužinojo, kodėl išsiskyrė Tavo ir paskutinio širdies draugo Dominyko keliai.
Labai džiaugiuosi, kad nesužinojo ir, tikiuosi, kad ateityje man neteks aiškintis dėl būsimų skyrybų. Kvaila apsimetinėti ir neigti, kai tu iš tiesų turi širdies draugą. Kvaila ir neigti skyrybas. Tačiau aš pasilieku teisę įvardyti patį faktą ir nesigilinti, nenagrinėti su žurnalistais priežasčių.
Kaip manai, ar ateis ta diena, kai pasiryši itin atviram interviu?
Kas ten žino?.. Bet paprastai ateina ne TA DIENA, o TA SUMA (juokiasi). Jei rimtai, už interviu man niekas nėra siūlęs pinigų. Gal dėl to, kad neturiu ką parduoti? O gal dėl to, kad visi numano, jog jei ir turėčiau – neparduočiau?..
