Tavo suorganizuotas žvaigždžių pokerio turnyras pateisino užsakovų lūkesčius?
Ačiū Dievui – taip. Labai jaudinausi, ar pavyks, ar ateis žurnalistų, galų gale – ar susirinks pakviesti žymūs žmonės, nes koks būtų žvaigždžių pokeris be žvaigždžių (juokiasi). Bet viskas buvo gerai – susirinko net pusė pakviestų žmonių, o tai jau daug, nes statistiškai į renginį ateina 25–30 procentų pakviestųjų... Jie maloniai praleido laiką. Kitą rytą po turnyro pabudau palengvėjusia širdimi, o dabar jau planuoju renginių programą su vienu automobilių klubu.
Tapsi rimta renginių organizatore?
Dar nedrįstu taip vadintis... Bet manau, kad tinku šiam darbui: universitete baigiau tarptautinę vadybą, turiu televizinio, renginių vedėjos darbo patirties, pažįstu pramogų pasaulį, gerai sutariu su prodiuseriais. Man reikėjo ko nors imtis, nes darbas televizijoje šiais laikais – itin trumpalaikis. Paskutinė laida, kurioje dirbau – „3–ias butas“ – tyliai dingo iš eterio, kai buvome nufilmavę vos septynias laidas.
Jauti praradimo skausmą?
Tą pačią dieną, kai sutinku dirbti, susitaikau ir su praradimo skausmu, nes žinau, kad tai laikina. Būti žvaigžde Lietuvoje – ne profesija. Juokinga, bet stabiliausias dabartinis mano darbas – televizijos loterija: ją vedu nuo lapkričio, vadinasi – jau ilgai. Vilčių neprarandu – tikiuosi, prodiuseriai pakvies mane dirbti į naujas laidas, kita vertus – pasirodo naujų veidų, naujų dailių šviesiaplaukių... Nieko nėra amžino – prieš trejus metus aš užėmiau kažkieno vietą ekrane, o dabar lygiai taip pat kažkas gali užimti manąją. Reikia su tuo susitaikyti.
Visiems rūpi pinigai, todėl paklausiu: ar tu gali gyventi iš renginių organizavimo?
Dar tik pradžia: kol kas negaliu iš to gyventi. Jei turėsiu daug užsakymų – situacija pasikeis, bet dabar turiu suktis ir ieškoti visokių papildomų darbelių, kad turėčiau ką valgyti, į mašiną galėčiau įpilti benzino ir toliau su drauge nuomočiausi butą sostinės centre.
Ko norėtum iš ateities?
Be abejo, nenorėčiau visai pranykti iš televizijos... Bet labiausiai norėčiau pakeliauti – ne į turistinę kelionę išvažiuoti, o kurį laiką pagyventi kitame pasaulio krašte. Ten galėčiau kad ir kokosų riešutus skinti! Bet čia tik vizija, ne konkretus planas (šypsosi).
O šeima? Vaikai?
Panašu, kad tai į mano planus dar neįeina...