Baigęs aktorystės studijas, Aistis buvo kupinas jaunatvinio entuziazmo – norėjo scenoje suvaidinti visus ryškiausius vyrų charakterius – nuo Hamleto iki paties Liuciferio. Teatre jis atliko net 16 vaidmenų, tačiau šioje srityje nevadina savęs sėkmingu. Reti pasirodymai scenoje neišvengiamai reiškė ir mažas pajamas – tai paskatino aktorių dairytis kitų veiklų.
„Kai tau 27, o tu vis dar gyveni pas tėvus ir prašai mamos pinigų, kad galėtum nusipirkti mieste kavos – susimąstai. Ką aš čia dabar darau? Taip, skaitau knygas, turiu daug laisvo laiko, bet... kas iš to?“ – teigė A.Mickevičius.
Pirmoji jo darbinė stotelė už teatro sienų buvo optikos salonas, kur A.Mickevičius įsidarbino konsultantu. Tačiau netruko suprasi – darbas fiksuotomis valandomis ne jam. Tuomet sukaupė visą drąsą ir nuėjo į vieną iš radijo stočių prašyti laidų vedėjo darbo. Vėliau išdrįso paskambinti ir televizijos prodiuseriams, kad pakviestų į TV projektus, serialus.
„Tikriausiai sunku patikėti, bet iš tiesų esu tyli pelė. Aš net pats savęs nesupratau, nes ne mano charakteriui buvo kažkam skambinti, siūlytis... Tačiau galbūt jie manęs nepakviečia, nes tiesiog nežino?“, – pasakojo save artistu vadinantis Aistis.
Šiandien jis daugiausia laiko skiria kvepalų kūrimui – turi savo prekės ženklą, o vardiniais jo kurtais kvepalais džiaugiasi ne viena garsi šalies moteris.
Šis užsiėmimas gimė taip pat neatsitiktinai – nuo mažumės A.Mickevičius turėjo labai gerą uoslę, įsimindavo kvapus, o būdamas 16 paprašė tėvų nupirkti gerų kokybiškų kvepalų ir nuo tada labai mėgo kvėpintis.
„Kvepalų kūrimas yra improvizacija, turinti griežtus rėmus. Turi suderinti, atitaikyti, pamatuoti, be to, labai svarbu, kad kvapas ilgai išliktų. Bandydamas esu į unitazą nuleidęs tūkstančius eurų“, – prisipažino vienas garsiausių Lietuvos parfumerių. Ingos Valinskienės ir A. Mickevičiaus pokalbis „Adomo obuolyje“ – jau antradienį 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
